Globaliai 12–14 proc. gyventojų serga lėtine inkstų liga, tačiau tik apie dešimtadalį pacientų ši diagnozė nustatoma laiku. Lietuvoje inkstų funkcijos sutrikimų daugėja – tam įtakos turi visuomenės senėjimas, lėtinių ligų plitimas ir nepakankama prevencija. Situaciją aptarę Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (VMKL) specialistai pabrėžia, kad daugumos atvejų ligos progresavimą galima sulėtinti arba išvengti, jei laiku atliekami paprasti tyrimai ir imtasi prevencinių priemonių.
Kas lemia augantį sergamumą
VMKL direktorė med. dr. Aušra Bilotienė-Motiejūnienė akcentuoja sisteminius iššūkius: „Šiandien matome aiškią tendenciją – pacientų, turinčių inkstų funkcijos sutrikimų, daugėja. Tai lemia tiek visuomenės senėjimas, tiek augantis lėtinių ligų paplitimas. Todėl itin svarbu užtikrinti ne tik ankstyvą diagnostiką, bet ir koordinuotą skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimą, kuris leidžia laiku valdyti ligos eigą ir išvengti sudėtingų komplikacijų“, – sako ji. Tokia tendencija reiškia papildomą naštą sveikatos sistemai ir poreikį plėsti nefrologijos bei dializės paslaugas.
Diagnostikos spragos ir dažniausios priežastys
Gydytoja nefrologė Alicija Bartašūnaitė-Afanasjeva atkreipia dėmesį, kad inkstų ligos dažnai atsiranda kartu su kitomis lėtinėmis ligomis – ypač cukriniu diabetu ir arterine hipertenzija. Dėl ilgalaikio padidėjusio kraujospūdžio ar aukšto gliukozės kiekio pažeidžiami inkstų kraujagyslių filtrai ir mažėja jų funkcija. Be to, liga ilgai gali būti besimptomė: pacientai dažnai skundžiasi bendru nuovargiu, apetito sumažėjimu ar svorio kritimu, o ne specifiniais inkstų simptomais.
„Deja, labai dažnai susiduriame su lėtine inkstų liga per vėlai, kai pagrindinės ligos gydyti jau nebegalime, o pažeidimas būna per didelis. Tik maždaug dešimtadaliui pacientų pavyksta nustatyti tikslią diagnozę“, – sako A. Bartašūnaitė-Afanasjeva. Viena pagrindinių priežasčių – per retai atliekami elementarūs tyrimai, pavyzdžiui, bendras šlapimo tyrimas, kreatinino nustatymas ir eGFR skaičiavimas.
Kaip laiku atpažinti ir užkirsti kelią ligai
Paprasti ir nebrangūs tyrimai gali atskleisti inkstų funkcijos pokyčius: šlapimo tyrimas, kreatininas kraujyje bei eGFR rodiklis, o esant pokyčiams atliekama inkstų echoskopija. Specialistei priekaištaujant dėl prastos lėtinių ligų kontrolės, ji ragina reguliariai tikrintis kraujospūdį, cukraus kiekį ir reikalui esant pasikonsultuoti su gydytoju. „Jeigu žmogus bent kartą yra pastebėjęs padidėjusį kraujospūdį, tai jau signalas atlikti šlapimo tyrimą“, – pažymi nefrologė.
Gydymo galimybės ir kasdienės prevencijos svarba
Daliai pacientų reikalinga pakaitinė inkstų terapija, dažniausiai hemodializė, kuri padeda laikinai ar nuolat pašalinti toksinus iš kraujo. „Jeigu pacientas į gydymo įstaigą atvyksta esant ūmiam inkstų funkcijos sutrikimui ir matome, kad vadinamieji ureminiai rodikliai kraujyje yra labai aukšti, o konservatyvus gydymas nebėra veiksmingas, pradedame pakaitinę inkstų terapiją – hemodializę. Gydymo eigoje vertiname, ar inkstų funkcija atsistato, ieškome ūmaus sutrikimo priežasčių. Neretai pacientai pasveiksta nuo ūminio inkstų nepakankamumo, jų inkstų funkcija normalizuojasi arba lieka lėtinės inkstų ligos fonas, todėl jie toliau stebimi nefrologo“, – pasakoja A. Bartašūnaitė-Afanasjeva.
Geriausias vaistas – tinkami kasdieniai įpročiai: kraujospūdžio ir gliukozės kontrolė, pakankamas skysčių vartojimas, atsakingas skausmą malšinančių vaistų vartojimas, sveika mityba ir fizinis aktyvumas. Ankstyva diagnostika ir nuoseklus lėtinių ligų valdymas leidžia ženkliai sumažinti progresavimo riziką ir gerinti pacientų gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.