Parkinsono liga ilgai buvo traktuojama kaip vyresnio amžiaus žmonių problema, tačiau neurologų pastebėjimai rodo priešingą tendenciją: ligos požymiai gali pasireikšti dešimtmečiais anksčiau, o ankstyvas atpažinimas leidžia pradėti gydymą ir valdyti simptomus. Svarbu žinoti, kuriuos požymius verta vertinti rimtai ir kada kreiptis į gydytoją.
Kas sukelia ligą?
Apie ligos priežastis gydytoja pažymi: „– Ar yra aišku, kas sukelia šią ligą? Ar tai yra tik paveldima liga?”
Jos atsakymas iš dalies atskleidžia sudėtingumą: „– Nors yra vykdoma daug šios ligos tyrimų, tačiau net ir šiandien dar negalime įvardyti tikslios ligos priežasties. Žinome, kad liga vystosi todėl, kad susidaro nenormalus baltymas, kuris sukelia nervinių sistemos ląstelių žūtį. Viena iš priežasčių slypi žmogaus genetiniame kode, taip pat daugybė aplinkos faktorių gali turėti įtakos genetinio kodo apraiškoms. Liga vystoti dėl vidinių ir išorinių faktorių.”
Trumpai tariant, ligos kilmė yra multifaktorinė: genetika ir aplinka veikia kartu, ir nors visi mechanizmai dar nėra iki galo suprasti, žinoma, kad tam tikrų baltymų pokyčiai lemia neuronu žūtį judesių kontrolės srityse.
Pirmieji simptomai ir ką stebėti
Gydytoja atkreipia dėmesį į ankstyvuosius nemotorinius simptomus, kurie dažnai išlieka nepastebėti arba priskiriami kitoms priežastims. Ji sako: „– Yra Parkinsono liga, kurios metu susidaro tie baltymai. Ji turi tam tikrą evoliuciją, nes iš pradžių atsiranda tam tikri nemotoriniai simptomai: žmogui susilpnėja uoslė, gali sutrikti skonio pojūčiai, užkietėja viduriai, blogėja nuotaika, sutrinka miegas, sutrinka lytinė funkcija ir tik po to atsiranda kiti sutrikimai, pavyzdžiui, [judėjimas sėdint vietoje], judesių sulėtėjimas, raumenų sukaustymas. Visi šie simptomai progresuoja visą gyvenimą. Gali būti panaši [simptomatika], kurią sukelia kitos priežastys, pavyzdžiui, vaistai, galvos smegenų traumos, apsinuodijimai toksinėmis medžiagomis, kraujotakos sutrikimai, tačiau tai nėra Parkinsono liga.
Jų eiga, prognozė, gydymas skiriasi.”
Iš šio sąrašo ypač verta atkreipti dėmesį į tris ankstyvuosius signalus: susilpnėjusią uoslę, lėtinius virškinimo sutrikimus (ypač nuolatinį vidurių užkietėjimą) ir miego sutrikimus ar sapnų metu pasireiškiančius elgesio pokyčius. Šie požymiai gali atsirasti net 10–15 metų prieš pasirodant įprastiems motoriniams simptomams.
Ką daryti, pastebėjus simptomus?
Gydytoja pabrėžia, kad nereikėtų delsti: „– Ką žmogui daryti, jeigu jis patiria tokius simptomus?”
Ji atsako aiškiai: „– Taip, reikia kreiptis į gydytoją, jeigu jūsų šeimoje yra sergančių Parkinsono liga ir jums sutriko uoslė, atsirado nuolatinis vidurių užkietėjimas, jeigu jūs kalbate miego metu arba jautriai reaguojate į sapnus, blaškotės, jeigu kankina depresija, nerimas, tuomet irgi verta pasitarti su gydytoju. Tačiau jeigu atsirado drebėjimas, jeigu pajutote, kad sunkiau rašyti, rakinti duris, atlikti įprastus veiksmus, groti, spausdinti, tada negalima atidėlioti.”
Pradinis specialisto įvertinimas gali apimti neurologinį tyrimą, anamnezę, šeimos istoriją ir, prireikus, papildomus tyrimus ar nukreipimą į specializuotą centrą. Ankstyvas diagnozavimas leidžia pradėti terapiją, kuri gerina gyvenimo kokybę ir lėtina simptomų progresavimą.
Amžius ir tendencijos
Apie amžių gydytoja paaiškina: „– Pagrindinis rizikos veiksnys – amžius. Žymiai dažniau ši liga diagnozuojama žmonėms, kuriems yra virš 55 metų. Tačiau šiandien jau žinoma, kad dar 10-15 metų anksčiau atsiranda kitų simptomų. Taigi ligos veidas pastaraisiais dešimtmečiais keičiasi – liga jaunėja. Net ir Lietuvoje turime atvejų, kai Parkinsono liga suserga 30-40 metų žmonės, net jaunesni.”
Visuotinis patarimas – stebėti kūno pokyčius, nedelsti kreipiantis į gydytoją ir, esant rizikos veiksniams, reguliariai pasitikrinti. Tyrimai ir naujos gydymo strategijos nuolat tobulėja, todėl ankstyvas įsikišimas yra didelė vertybė pacientų sveikatai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.