Naujausias tyrimas atskleidė netikėtą tiesą apie visuomenės žinias apie vėžio rizikos veiksnius ir plačiai paplitusius mitus. Jungtinėje Karalystėje, apklausus daugiau nei 1300 žmonių, buvo siekiama išsiaiškinti, kas, jų nuomone, iš tiesų sukelia vėžį, o kas tėra klaidingi įsitikinimai.
Klaidingi įsitikinimai ir tikrieji rizikos veiksniai
Dalyviams buvo pateikti tiek moksliškai patvirtinti vėžio rizikos veiksniai (rūkymas, alkoholio vartojimas, žmogaus papilomos virusas (ŽPV), antsvoris), tiek populiarūs, bet mokslu nepagrįsti mitai (stresas, mobilieji telefonai, genetiškai modifikuoti maisto produktai). Tyrimo rezultatai šokiravo: žmonės teisingai įvardijo tik 52 procentus tikrųjų rizikos veiksnių, tačiau net 29 procentams apklaustųjų atrodė, jog vėžį gali sukelti su šia liga nieko bendro neturintys dalykai.
Pavyzdžiui, trečdalis dalyvių tikėjo genetiškai modifikuotų maisto produktų žala, o daugiau nei 40 procentų manė, kad stresas ir maisto priedai didina vėžio riziką. Tyrėjai pabrėžia, kad visiems šiems teiginiams trūksta mokslinių įrodymų. Londono universiteto koledžo sveikatos psichologijos profesorius Lionas Shababas, vienas iš tyrimo vadovų, sakė: „Buvome nustebę, kaip smarkiai paplitę šie klaidingi įsitikinimai.“ Nors tyrimas vyko Jungtinėje Karalystėje, profesorius svarsto, kad rezultatai gali būti aktualūs ir kitoms šalims, nes informacijos sklaidos aplinka visame pasaulyje yra panaši.
Iš kur atsiranda vėžio mitai ir kas geriau atskiria faktus?
Naujojo Džersio universiteto (JAV) Rutgerso vėžio instituto epidemiologijos profesorė Elisa Bandera, kuri prie aptariamo tyrimo niekaip neprisidėjo, pažymėjo: „Informacija, įskaitant tą, kuri susijusi su sveikata, šiais laikais per elektronines priemones ir socialinę žiniasklaidą paplinta labai plačiai.“ Tačiau klaidingus įsitikinimus, pasak jos, veikiausiai nulemia kiti dalykai, pvz., išsilavinimo lygis ar amžius. L. Shababas pridėjo: „Šiais laikais informacijos labai daug. Manau, kad žmonėms gali būti sunku atsirinkti, kas yra nauja, o kas – ne.“ Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad daugelis mokslinių tyrimų gali būti žiniasklaidos neteisingai interpretuojami ar perdėtai dramatizuojami.
Tyrimas atskleidė, kad jaunesni žmonės geriau geba atskirti faktus nuo mitų – tai gali būti susiję su aktyvesniu socialinių tinklų naudojimu ir kritiškesniu informacijos vertinimu. Taip pat nustatyta, kad baltaodžiai, aukštesnės socialinės ir ekonominės padėties bei geriau išsilavinę asmenys yra labiau informuoti apie tikruosius vėžio rizikos veiksnius. Jaunesni asmenys, pavyzdžiui, linkę visiškai pasitikėti technologijomis, nelaikydami jų pavojingomis, nors tarp tirtų klaidingų rizikos veiksnių buvo mobilieji telefonai ir elektromagnetinės bangos, pavyzdžiui, sklindančios veikiant mikrobangų krosnelei.
Įsitikinimų įtaka elgsenai: svarbiausios išvados
L. Shababas sakė: „Iš fiziologijos žinome, kad žmonių įsitikinimai daro įtaką jų elgesiui.“ Tyrimas patvirtino šią tiesą: tie, kurie geriau išmano tikruosius vėžio rizikos veiksnius, dažniau renkasi sveiką mitybą, valgydami daugiau vaisių ir daržovių, ir rečiau rūko. Nors klaidingi įsitikinimai yra paplitę, jie dažnai neturi didelės įtakos kasdienei elgsenai – L. Shababas pastebi: „Jei žmogus linkęs tikėti mitais apie tai, kas gali sukelti vėžį, jo elgesio tai beveik nekeičia, ir tai džiugina.“
Specialistas pripažįsta, kad informacija, susijusi su vėžio riziką nulemiančiais veiksniais, gali būti paini, ir teigia, kad nors yra „svarbu, kad žmonės keistų savo įpročius, kurie didina riziką susirgti vėžiu, visiškai nereikia, kad jie nerimautų dėl tų dalykų, kurie vėžio nesukelia.“
Apibendrinant, susidūrus su naujais įspėjimais apie vėžį sukeliančius veiksnius, visada verta pasidomėti patikimais moksliniais šaltiniais. Mažiau nepagrįstų rūpesčių – geresnė savijauta ir tikslesnis supratimas apie savo sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.