Higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais net 88,9 proc. vaikų buvo registruota bent viena liga ar trauma. Dažniausiai diagnozuojamos kvėpavimo sistemos ligos užfiksuotos net 62,8 proc. vaikų, o 26,8 proc. sirgo akių ligomis. Taip pat nemaža dalis mažųjų pacientų patyrė fizinių traumų ar skundėsi virškinimo sutrikimais. Tokie duomenys kelia susirūpinimą ir skatina gilintis į sergamumo priežastis bei prevencijos galimybes.
Perdėtas tėvų rūpestis gali vesti prie ligų
Kauno klinikų šeimos gydytoja Jolanta Sauserienė, dalyvaujanti edukaciniame projekte „Pažadas sveikatai“, atkreipia dėmesį, kad viena dažniausių vaikų sergamumo priežasčių yra nepakankamas sveikos gyvensenos įpročių ugdymas šeimoje. Tačiau intriguojantis faktas yra tas, jog didelė dalis sveikatos problemų kyla ne dėl tėvų abejingumo ar neveiklumo, o priešingai – dėl perdėto rūpesčio.
Pasak gydytojos, šaltuoju metų laiku, kai dažniau pasireiškia peršalimo ligos, vaikai dažnai būna užsikimšę patalpose, kuriuose per daug šilta ir prastai vėdinama. Tėvai, norėdami apsaugoti savo vaikus nuo ligų, juos per šiltai rengia, karts nuo karto pernelyg stipriai šildo kambarius ir vengia vėdinti patalpas, taip sukurdami idealias sąlygas virusams plisti. Deja, toks, iš pirmo žvilgsnio geranoriškas, elgesys neretai veda prie vaiko sveikatos būklės suprastėjimo.
Gyvenimo būdo svarba vaikų sveikatai
Gydytoja pabrėžia, kad kasdienės mažų vaikų ligos dažnai tiesiogiai siejamos su gyvenimo būdu. Šiuolaikiniai vaikai vis dažniau susiduria su lėtinėmis problemomis, tokiomis kaip galvos skausmai, antsvoris, sąnarių ar nugaros skausmai, taip pat regos sutrikimai, kurie kyla iš netaisyklingos laikysenos, ilgo pasyvaus sėdėjimo ir įtempto proto darbo. Todėl ypatingai svarbu tiek tėvams, tiek mokykloms ugdyti vaikus aktyviems gyvenimo įpročiams, skatinti fizinį judėjimą bei bendrą sveikatingumą.
Svarbu priminti, kad tinkama dienos rutina – balansas tarp poilsio, aktyvumo ir protinio darbo – yra esminis faktorius, norint išlaikyti vaiko sveikatą.
Negalima varginti organizmo per dideliu krūviu ar pernelyg ilgu sėdėjimu be pertraukų. Vaikų sveikatos ugdymas turėtų būti holistinis ir nuoseklus procesas, kuriame pavyzdys iš artimiausios aplinkos yra vienas pagrindinių motyvatorių.
Šeimos vaidmuo sveikos gyvensenos formavime
Sveikos gyvensenos įpročių ugdymas prasideda šeimoje ne vien žodžiais, bet ir konkrečiais veiksmais. Vaikai geriausiai įsisavina tai, ką mato kasdien – jeigu tėvai gyvena aktyviai, skiria dėmesį subalansuotai mitybai ir reguliariai poilsiui, vaikai natūraliai įgyja šias vertybes. Atvirkščiai, mokymai be pavyzdžio dažnai lieka tušti žodžiai ir neskatina keistis.
Suaugusiųjų pavyzdys gali būti stipriausias įrankis siekiant formuoti sveikatingumo įpročius, kurie bus svarbūs visą gyvenimą. Tam ypatingą reikšmę turi ne vien sveikatos priežiūros specialistų konsultacijos, bet ir draugiška bei palaikanti namų aplinka, kur vaikas jaučiasi saugus, o tėvai rodo dėmesį ir rūpestį, bet kartu leidžia vaikui ugdyti atsakomybę už savo sveikatą.
Edukaciniai projektai skatinantys sveiką gyvenseną
Projekto „Pažadas sveikatai“ iniciatoriai siekia spręsti vaikų ir paauglių sveikatos problemas ne tik gydant, bet ir prevenciškai. Šio projekto metu Lietuvos didžiosioms gydymo įstaigoms organizuojami edukaciniai susitikimai, kurių metu vaikai ir tėvai yra supažindinami su sveikos gyvensenos svarba, ugdomi sveiki įpročiai žaidimų ir kūrybinių dirbtuvių pagalba.
CPVA direktorė Lidija Kašubienė pabrėžia, kad kampanija ne tik pateikia informaciją, bet ir motyvuoja mažus žmones sąmoningai rinktis darnius gyvenimo sprendimus. Vaikai ir jaunimas mokomi, kaip saugiai leisti laisvalaikį, tinkamai valdyti mokyklinius ir užklasinius krūvius bei vengti priklausomybių. Tokie edukaciniai užsiėmimai yra itin svarbūs siekiant užtikrinti ateities kartų sveikatą ir gerovę.
Apibendrinimas
Vaikų sveikata yra kompleksinis klausimas, kuriam įtaką daro daugybė veiksnių – nuo gyvenimo būdo ir tėvų įpročių iki socialinių ir aplinkos sąlygų. Siekiant sumažinti sergamumą, itin svarbu neperdėti saugumo priemonių, kurios kartais gali pakenkti, o ugdyti tinkamus higienos ir gyvenimo įpročius kuo anksčiau. Sveikatos priežiūros specialistų ir visuomenės edukacija, tokia kaip projektas „Pažadas sveikatai“, yra reikšmingas žingsnis link ilgesnio ir kokybiško vaikų gyvenimo. Tėvai, pedagogai ir gydytojai turi dirbti kartu, kad užtikrintų vaikų sveikatą ir suteiktų jiems įrankius sveikam gyvenimo būdui pasirinkti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.