Mėlynėmis liaudyje vadinamos hematomos – smulkiųjų kraujagyslių kraujo išsiliejimas į minkštuosius audinius, dėl kurio oda paruduoja, pagelsta arba pajuoduoja. Dažniausiai mėlynės atsiranda po smulkaus ar stambesnio sumušimo ir po kelių dienų natūraliai nyksta. Tačiau kartais mėlynės atsiranda be aiškios priežasties arba ilgai neišnyksta, o tai gali būti požymis, kad organizme vyksta rimtesni procesai.
Kaip atskirti įprastą mėlynę nuo pavojingos
Normalios mėlynės dažniausiai susidaro po smūgio, yra proporcingos sužalojimui, palaipsniui keičia spalvą ir per kelias dienas–savaites išnyksta. Jei mėlynės atsiranda spontaniškai, be traumos, yra labai didelės, skaudančios arba ilgai nepraeina, reikėtų sunerimti. Taip pat įspėjamieji ženklai: dažnos kraujosruvos, kraujavimai iš nosies, dantenų kraujavimas, tamsios spalvos šlapimas ar kraujo tyrimai rodantys sutrikimus.
Pirmoji pagalba ir gydymo principai
Teisingas elgesys po sumušimo mažina hematomos apimtį ir pagreitina gijimą. „Pirmąsias valandas ant sutrenktos vietos dedami šalti kompresai siaurina kraujagysles ir slopina skausmą. Praėjus dviem paroms po sumušimo galima pradėti šilumos procedūras, jos suaktyvina kraujo cirkuliacija ir padeda greičiau panaikinti kraujosruvas”, – teigia farmacininkė. Šaltas kompresas mažina kraujavimą ir tinimą, o vėliau šiluma gerina rezorbciją. Tepalai su arnika ar medetkų ekstraktu gali numalšinti skausmą, jeigu oda nepažeista.
Kada kreiptis į gydytoją ir kokius tyrimus atlikti
Jei mėlynės atsiranda be jokio paaiškinimo, dažnai pasikartoja arba yra labai didelės ir skausmingos, svarbu kreiptis į gydytoją. Reikėtų atlikti pirminius tyrimus: bendrą kraujo tyrimą (Hb, trombocitai), krešėjimo rodiklius (INR, APTT), kepenų fermentus ir, esant indikacijai, koaguliacijos faktorių arba hematologo konsultaciją. Kai kurios sisteminės ligos gali pasireikšti tik tokiais odos požymiais, todėl ankstyva diagnostika padeda laiku pradėti gydymą.
Galimos priežastys ir prevencija
„Kraujosruvos gali atsirasti sergant kepenų ligomis, tai gali būti cukrinio diabeto ar hormonų sutrikimų požymis. Per kelias savaites nepranykstanti kraujosruva gali reikšti infekciją”, – sako farmacininkė. Be to, kraują skystinantys vaistai, tam tikri antidepresantai, vitaminų trūkumas (ypač vitamino C), kraujagyslių arba trombocitų funkcijos sutrikimai gali lemti padidintą kraujosruvų polinkį. Norint sumažinti riziką, rekomenduojama stiprinti kraujagyslių sieneles ir palaikyti bendrą sveikatą: sveika mityba, reguliarus judėjimas, rūkymo vengimas ir gydytojo stebėjimas vartojant kraują skystinančius preparatus.
„Sustiprinti kraujagyslių sieneles padeda vitaminas C. Naudingi ne tik vaistinėje įsigyti vitaminai, reikalingų medžiagų suteikia ir švieži vaisiai, ypač patartina valgyti citrusus, juoduosius serbentus, naudingi erškėtuogių, petražolių lapeliai”, – išvardina R.Keraitė. Jei kyla abejonės dėl mėlynų priežasties ar jos nepraeina, geriau nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją arba specialistą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.