Pastarasis tyrimas rodo, kad gyvūniniai baltymai nebūtinai didina bendrą mirtingumo riziką ir netgi gali turėti nedidelį apsauginį poveikį nuo mirtingumo, susijusio su onkologinėmis ligomis. Analizė remiasi ilgalaikiais mitybos duomenimis ir pažangiais statistiniais metodais, todėl suteikia papildomą įžvalgą diskusijai apie baltymų šaltinius žmonių racione.
Tyrimo aprašymas
Tyrime, paskelbtame žurnale Applied Physiology, Nutrition, and Metabolism, buvo analizuoti beveik 16 tūkstančių suaugusiųjų (vyresnių nei 19 metų) mitybos duomenys, surinkti Kanados Nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo (NHANES III) metu 1988–1994 m. Mokslininkai įvertino, kiek tiriamieji suvartodavo gyvūninių bei augalinių baltymų ir kaip šie įpročiai susiję su mirtingumu nuo vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų bei bendra mirtingumo rizika.
Analizėje panaudoti Nacionalinio vėžio instituto (NCI) metodai ir daugiamatis Markov Chain Monte Carlo (MCMC) modeliavimas leido įvertinti ilgalaikį mitybos įpročių variabilumą ir sumažinti matavimo paklaidą. Tokie statistiniai sprendimai padidina rezultatų patikimumą, tačiau svarbu pabrėžti, kad tai vis dar stebiminis tyrimas, todėl tiesioginė priežastis ir pasekmė negali būti galutinai nustatyta.
Išvados ir kontekstas
Tyrimo rezultatai rodė, kad didesnis gyvūninių baltymų suvartojimas nebuvo susijęs su padidėjusia mirties rizika; priešingai, nustatytas nežymus, bet statistiškai reikšmingas sumažėjęs mirtingumas nuo vėžio tarp daugiau gyvūninių baltymų vartojusių asmenų. Tyrėjai pažymi, jog bendra baltymų suma, tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės, neparodė ryšio su padidėjusiu mirtingumu nei nuo širdies ligų, nei nuo vėžio.
„Apie baltymus yra daug painiavos: kiek jų reikia valgyti, kokios kokybės jie turi būti ir kaip jie veikia sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje. Šis tyrimas suteikia aiškumo, kuris svarbus visiems, kurie bando priimti pagrįstus sprendimus dėl to, ką valgyti“, – aiškina Stewart Phillips, profesorius ir kinezologijos katedros vedėjas Makmasterio universitete, kuris vadovavo tyrimui.
Rekomenduojama baltymų norma (RNSN) Kanadoje ir JAV yra 0,8 g baltymų vienam kilogramui kūno svorio per dieną, o leidžiamas makroelementų pasiskirstymo intervalas (LMPI) nurodo, kad baltymai turėtų sudaryti 10–35% suvartojamos energijos. Vis dėlto vyresnio amžiaus žmonėms kai kurie ekspertai rekomenduoja didesnį baltymų kiekį dėl raumenų masės išsaugojimo ir atsigavimo po ligų.
Ką verta žinoti praktiškai
Nors tyrimas rodo, kad gyvūniniai baltymai gali būti saugūs ir netgi naudingi kontekste, svarbu atsižvelgti į produktų rūšį ir bendrą mitybos kokybę. Apdorota raudona mėsa ir pernelyg riebūs gaminiai siejami su neigiamais sveikatos padariniais, tad prioritetą verta teikti liesesnėms mėsos rūšims, žuviai, paukštienai ir kokybiškiems pieno produktams. Derinant gyvūninius baltymus su augalinės kilmės baltymais – ankštinėmis daržovėmis, riešutais ir grūdais – galima užtikrinti įvairų aminorūgščių spektrą ir papildomų maistinių medžiagų įvairovę.
Galiausiai, nors šis tyrimas prideda vertingos informacijos, sprendžiant dėl mitybos rekomendacijų būtina atsižvelgti į individualius sveikatos poreikius, lėšas ir gyvenimo būdą. Konsultacija su gydytoju ar dietologu padės pritaikyti rekomendacijas asmeniškai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.