Apie galimą grėsmę iš Baltarusijos teritorijos kalbama jau kurį laiką, tačiau naujausi pranešimai iškyla kaip rimtas signalas regione. Tarptautinė viešoji diskusija susitelkė ties faktu, kad Baltarusijos karinės pajėgos gali tapti Rusijos strateginiu instrumentu, jeigu Maskva nuspręstų eskaluoti konfliktą prieš Ukrainą.
„Jei Rusija nori eskaluoti karą prieš Ukrainą, ji tam gali panaudoti Baltarusiją.“ Šis teiginys atspindi vieną iš scenarijų, kurį aptaria saugumo ekspertai: Baltarusija galėtų būti panaudota kaip papildomas frontas, siekiant išvarginti Ukrainos gynybą ir nukreipti dalį rusų pajėgų bei ginklų.
Atskiru pranešimu iš Baltarusijos gynybos struktūrų skelbiama, kad netoli Kyjivo ir Černihivo sričių formuojama nauja desantininkų brigada. „Dabar Baltarusijos gynybos ministerija praneša, kad vos už 40 km nuo Kyjivo ir Černihivo sričių formuojama nauja desantininkų brigadą. Netoli Gomelio jau sukomplektuota nemažai dalinių, įdarbinti karininkai ir pašaukti kariai.” Tai reiškia, kad intensyviai ruošiami žmogiškieji resursai ir kuriama infrastruktūra, galinti suteikti greitą reagavimo galimybę prie sienos.
Ką rodo žvalgybos duomenys ir infrastruktūros plėtra?
Ukrainos žvalgybos informacija fiksuoja, kad pietinėse Baltarusijos pasienio teritorijose vykdoma plataus masto infrastruktūros plėtra, orientuota į karinius poreikius: tiesiami keliai, statomi tiltai ir įrenginėjami papildomi sandėliai amunicijai bei technikai. Tokie darbai leidžia spręsti, jog pasiruošimas nėra vien epizodinis, o susijęs su galimu operatyviniu naudojimu.
Pratybų ar pozicijų formavimo tikslas nebūtinai reiškia neišvengiamą puolimą, tačiau tai sukuria papildomą spaudimą Ukrainai ir jos sąjungininkams. Platus frontas iš Baltarusijos pusės galėtų išties ištempti Ukrainos gynybines linijas ir priversti perdislokuoti pajėgas, taip pat absorbuoti dalį smūgių, kuriuos dabar gauna Rusijos kariuomenė.
Be to, analitikai atkreipia dėmesį į politinį aspektą: Rusijai panaudojant Baltarusiją, Maskva iš dalies išvengtų plačios mobilizacijos arba lengviau pateisintų karinį veiksmą, aiškindama, neva gina sąjungininką nuo išpuolio.
Tokia retorika gali būti panaudota ir vidaus, ir tarptautinei auditorijai įtikinti.
Lukašenka viešai ne kartą neigė, kad Baltarusija ruošiasi karui. Tačiau šaltiniai ir įvykiai rodo, kad jo sprendimai gali būti tiesiogiai priklausomi nuo Kremliaus spaudimo. Jei gautų tiesioginį įsakymą, politinė priklausomybė nuo Rusijos galėtų išstumti bet kokias vengimo strategijas.
Regionui likti budriam yra būtina: sąjungininkai privalo stebėti tiek karinę parengtį, tiek logistinę infrastruktūrą prie sienos. Diplomatinės iniciatyvos, sankcijų grėsmė ir karinės paramos stiprinimas Ukrainai yra tarp priemonių, kurias gali svarstyti tarptautinė bendruomenė, siekdama užkirsti kelią tolimesnei eskalacijai.
Galutinė išvada – kol kas trūksta vienareikšmiškų įrodymų apie artėjančią invaziją iš Baltarusijos, tačiau akumuliuojami žmogiškieji bei techniniai resursai kelia rimtų strateginių klausimų. Tai, ką darys Lukašenka ir kada, taps vienu svarbiausių regiono saugumo veiksnių artimiausiais mėnesiais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.