Atliekant daugybę mokslinių tyrimų, siekiama nustatyti optimalų miego valandų skaičių, užtikrinantį tinkamą organizmo funkcionavimą. Vienas iš naujausių ir didžiausių tyrimų apėmė daugiau nei milijoną suaugusiųjų, kurių sveikata buvo analizuojama atsižvelgiant į širdies ir kraujagyslių sistemą. Šis tyrimas parodė aiškią ryšį tarp miego trukmės ir širdies ligų rizikos, pabrėždamas tiek miego trūkumo, tiek pertekliaus neigiamą poveikį.
Miego trukmės optimizavimas ir širdies ligų rizika
Tyrimas apimančiais 11 ankstesnių nepriklausomų bandymų išvadas atskleidė, kad miegoti mažiau nei 6 valandas arba daugiau nei 8 valandas per parą yra susiję su padidėjusia vainikinių arterijų ligos ir insulto rizika. Šios išvados patvirtina ankstesnes rekomendacijas, jog tiek per mažas, tiek per didelis miegas gali būti širdies sveikatos rodiklis, rodantis tam tikrus biologinius sutrikimus organizme.
Miego perteklius dažnai siejamas su prastesne sveikata, o trumpas miegas – su įvairių sutrikimų progresavimu. Tyrimo autorius, Epameinondas Fountas, pažymi, kad tokie miego įpročiai keičia organizmo biologinius procesus, įskaitant gliukozės apykaitą, kraujospūdį ir uždegiminius procesus, kurie tiesiogiai veikia širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą.
Tyrimo eiga ir rezultatai
Atlikto tyrimo metu dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes pagal miego trukmę: pirmoji grupė miegojo mažiau nei 6 valandas, antroji – nuo 6 iki 8 valandų, o trečioji – daugiau nei 8 valandas. Stebėjimas truko vidutiniškai 9,3 metų. Rezultatai buvo akivaizdūs – asmenys, kurie miegojo trumpiau nei 6 valandas, turėjo 11 proc. didesnę riziką susirgti vainikinių arterijų liga ar patirti insultą ir mirti dėl šių priežasčių. Tuo tarpu tie, kurie miegojo ilgiau nei 8 valandas, susidūrė su dar didesne – net 33 proc. – rizika.
Vainikinių arterijų liga pasireiškia dėl netinkamo kraujo tiekimo į širdies raumenį. Tai įvyksta, kai arterijose susidaro nuosėdos iš cholesterolio, kalcio ir kitų medžiagų, kurios užkemša arterijas, sumažindamos jų elastingumą ir trukdydamos normaliai kraujo cirkuliacijai.
Insultas, kita vertus, yra ūminis smegenų kraujotakos sutrikimas, kai staiga užsikemša kraujagyslė, tiekianti kraują smegenims, ir dėl to smegenų audinys patiria pažeidimus. Todėl tiek kraujagyslių sveikata, tiek miego kokybė yra itin svarbūs integraliai žmogaus sveikatai išlaikyti.
Rekomendacijos sveikesniam miegui ir širdies apsaugai
Tyrėjai pabrėžia ne tik optimalaus miego trukmės svarbą, bet ir kitų gyvenimo būdo faktorių, kurie gali padėti išvengti nemigos ir pagerinti širdies sveikatą. Patariama vengti alkoholio ir kofeino vartojimo prieš miegą, reguliariai sportuoti ir atidžiai rinktis maistą, ypatingai vakare.
„Mes praleidžiame apie trečdalį savo gyvenimo miegodami, tačiau miego poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai vis dar nėra pakankamai gerai ištirtas,“ – pažymi E. Fountas. Jis ragina toliau gilinti žinias apie miego ir širdies ryšį, siekiant saugoti sveikatą geriausiai įmanomu būdu.
Apibendrinant, svarbu suprasti, kad nei per mažas, nei per didelis miegas nėra naudingas mūsų širdžiai. Optimalu miegoti 6–8 valandas per parą, taip užtikrinant tiek fiziologinę, tiek emocinę pusiausvyrą ir sumažinant širdies ligų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.