Švedijos mokslininkai iš Karolinos instituto atliko didelio masto, daugiau nei tris dešimtmečius trukusį tyrimą, kuriame analizuoti daugiau nei milijono pacientų medicininiai duomenys. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar tarp kraujo grupių egzistuoja reikšmingi skirtumai, susiję su įvairių vėžio rūšių dažniu ir išgyvenamumu.
Kaip vyko tyrimas
Tyrėjai kovojo su didžiuliu duomenų kiekiu: jie rinko, suskirstė ir statistiškai apdoroję medicininius įrašus, diagnozes ir gydymo rezultatus per kelis dešimtmečius. Tokio pobūdžio ilgalaikiai duomenys leidžia pastebėti subtilius dėsningumus, kurie trumpesnio laikotarpio stebėjimuose gali likti nematomi. Analizė atskleidė, kad tam tikros kraujo grupės pacientams tam tikros onkologinės ligos pasitaikė rečiau arba dažniau, palyginti su kitomis grupėmis.
Pagrindinės išvados
Tyrimo rezultatai parodė, kad pacientai, turintys pirmąją kraujo grupę, statistiškai rečiau sirgo kai kuriomis vėžio formomis. Priešingai, antrosios kraujo grupės atstovams dažniau diagnozuotas skrandžio vėžys, o trečiosios ir ketvirtosios grupių turėtojams buvo nustatyta didesnė kasos navikų rizika. Svarbu pabrėžti, kad pats kraujo grupės faktorius nėra tiesioginė ligos priežastis, tačiau gali būti vienas iš paveldimų veiksnių, koreliuojančių su individualiu jautrumu tam tikroms onkologinėms ligoms.
Tyrėjai taip pat identifikavo tris aiškius gyvenimo būdo rizikos veiksnius, kurie reikšmingai padidina onkologinių ligų tikimybę: reguliarus alkoholio vartojimas, rūkymas ir ilgalaikis nesteroidinių priešuždegiminių vaistų vartojimas. Šie veiksniai, anot mokslininkų, turi didesnę įtaką nei kraujo grupė, todėl prevencija irgi turi būti orientuota į gyvenimo būdo pokyčius.
Ką tai reiškia pacientams ir gydytojams
Praktiniu požiūriu kraujo grupės žinojimas gali padėti kurti individualizuotas prevencijos rekomendacijas ir stebėsenos strategijas. Pavyzdžiui, antros kraujo grupės žmonėms gali būti siūloma atidžiau stebėti virškinimo trakto sveikatą ir laiku atlikti gastroskopijas, o trečios ir ketvirtos grupių atstovams – aktyviau vertinti kasos funkciją ir rizikos faktorius.
Vis dėlto svarbu, kad gydymo sprendimai būtų grindžiami platesniu klinikiniu vaizdu, o ne vien tik kraujo grupe.
Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį į ryšį tarp kraujo grupės ir tam tikrų fiziologinių ypatybių: dalis žmonių su antros kraujo grupe dažniau kenčia nuo lėtinių uždegiminių virškinimo trakto procesų, o trečios ir ketvirtos grupių atstovams kartais nustatomas didesnis kraujo klampumas. Tokie faktoriai gali paveikti ląstelių elgseną ir sudaryti palankesnę terpę navikams vystytis.
Galiausiai, gydytojai primena, kad pagrindinė vėžio prevencija išlieka gyvenimo būdo gerinimas: nerūkymas, saikingas alkoholio vartojimas, sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir kūno masės kontrolė žymiai sumažina riziką nepriklausomai nuo kraujo grupės.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.