Profesorius Stukas ragina valgyti sviestą: vertingi vitaminai, bet daugelis daro didelę klaidą
Sviestas yra vienas iš tradiciškai vartojamų maisto produktų, kuris gali pagerinti patiekalų skonį, bet kartu kelia ir daug klausimų dėl sveikatingumo. Pasak prof. Rimanto Stuko, sviestas tikrai turi nemažai privalumų – jis yra riebaluose tirpių vitaminų šaltinis, kurių trūkumas ypač juntamas šiaurinėse šalyse.
„Sviestas tikrai labai geras riebaluose tirpių vitaminų šaltinis. Čia mes randame ir vitamino D, kurio trūksta beveik visiems Lietuvos gyventojams, ir vitamino A, ir vitamino E. Tai biologiškai vertingas produktas. Aišku, reikia nepamiršti, kad sviestas yra riebalai”, – sako profesorius.
Svarbu suvokti, kad sviestas yra gyvūninės kilmės riebalai, todėl jo vieta mitybos piramidėje yra aukščiau – tai reiškia, jog vartoti jį galima, bet reikėtų saikingai. „– Tiksliau, gyvūninės kilmės riebalai. Jeigu mes pasižiūrėtume į sveikos mitybos pasirinkimo piramidę, pamatytume juos viršūnėje. Tai reiškia, kad valgyti juos mes galime ir turime, tik reikėtų valgyti mažai.“
Dažniausia klaida: per storas sluoksnis ant duonos
Mitybos tyrimai rodo, kad daug žmonių sviestą tepa ant duonos pernelyg gausiai. Tokia praktika didina sočiųjų riebalų suvartojimą ir gali prisidėti prie nepalankių metabolinių pokyčių, ypač jei žmogus vartoja daug kitų gyvūninių riebalų. Profesorius atkreipia dėmesį į paprastą taisyklę: sviesto turi būti tiek, kad užsipildytų duonos akutės; perteklį reikėtų nubraukti peiliu.
Praktinis patarimas: prieš dėdami sviestą į sumuštinį, leiskite jam šiek tiek suminkštėti iki kambario temperatūros arba naudokite storą duonos riekę ir tepkite labai plonai. Tokiu būdu užtikrinsite skonį, bet sumažinsite suvartojamų riebalų kiekį.
Lydytas sviestas (ghee) – geresnis pasirinkimas kepimui
Vis populiarėjantis lydytas sviestas (ghee) turi savo privalumų kepimui. „Paprastas sviestas savo sudėtyje turi gana didelį sočiųjų riebalų rūgščių kiekį.
Jų ten yra maždaug 92 proc. Tos rūgštys didina širdies kraujagyslių sistemos ligų, sklerozės riziką. Tokiu atveju, jeigu jų suvartojama daug. Bet jos mums irgi reikalingos, – tikina profesorius R. Stukas.
– Vienas sočiųjų riebalų rūgčių privalumų – jos greitai nesioksiduoja. Jeigu mes kepimui naudosime sviestą „ghee“, kuriame tos rūgštys išgrynintos ir jų yra beveik 100 proc., kepant jos nesioksiduos, nesusidarys peroksidai, kurie yra kancerogeninės medžiagos ir taip mes išvengsime rizikos. Rizika galėtų kilti, jeigu kepimui naudotume aliejų. Jo sudėtyje yra daug polisočiųjų riebalų rūgščių, kurios oksiduojasi. Sviestas „ghee“ šiuo atveju leidžia išvengti peroksidų susidarymo rizikos, tuo pačiu ir vėžio rizikos.”
Trumpai apibendrinant: sviestas yra vertingas produktas dėl riebaluose tirpių vitaminų, bet svarbu jį vartoti saikingai ir pagal paskirtį. Ant duonos tepkite ploną sluoksnį, o kepimui apsvarstykite lydyto sviesto naudojimą, ypač jei siekiate sumažinti oksidacinių procesų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.