Laimė – tai viena iš pačių labiausiai žmonių siekiamų vertybių, tačiau apie ją vis dar gausu klaidingų įsitikinimų. Naujausių mokslinių tyrimų metu mokslininkės paneigė viešai sklandančius mitus ir atskleidė, kad tikroji laimė nėra susijusi su nuosavybe ar visų norų išpildymu. Atvirkščiai – laimė labiau susijusi su gyvenimo tikslo siekimu, dėkingumo praktika ir gebėjimu vertinti tai, ką jau turime.
Svajonių ir tikslų svarba laimės pojūčiui
Vytauto Didžiojo universiteto Bendruomenės gerovės koordinatorė ir Laimės ekonomikos ambasadorė dr. Viktorija Starkauskienė pažymi, kad daugelis klaidingai mano, jog laimė ateina tik tuomet, kai žmogus pasiekia viską, ko nori. Tačiau dažniausiai tikrasis džiaugsmas kyla ne pasiekus tikslą, o jį siekiant. Pasak mokslininkės, laimė yra kelionė, o ne galutinė stotelė.
„Žmonės dažnai sako: kai tik gausiu aukštesnes pareigas, geresnį atlyginimą ar patogesnį gyvenimą, būsiu laimingas. Bet iš tiesų ši būsena dažnai trunka labai trumpai. Didžiausia laimė kyla iš nuolatinio siekio, svajonių ir asmeninio tobulėjimo“, – teigia dr. Starkauskienė.
Be to, labai svarbu nesiblaškyti tarp kitų pasiekimų ir nesivaržyti socialiniuose tinkluose. Lyginimasis su kitais dažnai sukelia nusivylimą ir nepasitenkinimą savimi, o tikroji laimė atsiranda, kai žmogus geba įvertinti savo asmeninį progresą ir unikalų kelią.
Dėkingumas kaip pagrindinė laimės sudedamoji dalis
Dėkingumas – tai dar vienas itin svarbus laimės komponentas, apie kurį kalba Australijos mokslininkė dr. Kerry Howells, autorė knygos „Untangling You: How can I be grateful when I feel so resentful?“. Jos tyrimai rodo, kad dėkingumo jausmas stiprina mūsų socialinius ryšius ir emocinę gerovę.
Pasak dr. Howells, dėkingumas yra ne tik emocija, bet ir socialinis ryšys, kuris skatina mus vertinti tai, ką gauname iš kitų, ir prisideda prie santykių stiprinimo. Tie, kurie reguliariai išreiškia padėką, jaučia vidinę ramybę ir mažiau kenčia nuo neigiamų emocijų, tokių kaip pavydo jausmas ar nusivylimas.
Mokslininkė pataria dėkingumo praktiką taikyti kasdien, skiriant bent kelias minutes pamąstyti apie dalykus, už kuriuos esame dėkingi, net jei tai būtų maži ir kasdieniai dalykai. Tokia sąmoninga dėkingumo praktika gali ženkliai pagerinti emocinę būseną ir kurti pozityvesnį požiūrį į gyvenimą.
Dėkingumas darbo aplinkoje – laimingesni ir motyvuotesni darbuotojai
Dėkingumo reikšmė dar labiau išryškėja darbo vietoje. Dr. Howells teigia, kad nuoširdus padėkos išreiškimas kolegoms gali sustiprinti komandos dvasią, skatinti darbuotojus būti labiau įsitraukusiems ir patirti didesnį pasitenkinimą savo darbu.
Vienas Lietuvos pavyzdžių – skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ inicijuota kampanija „Laimingi, nes dėkingi“, kurios metu klientai buvo skatinami dažniau tarti „ačiū“ aptarnaujančiam personalui. Anot Eglės Staniulionės, „Bitės“ žmonių ambasados vadovės, ši iniciatyva ne tik skatino geresnį bendravimą, bet ir prisidėjo prie teigiamų emocinių patirčių kūrimo tiek klientams, tiek darbuotojams.
Dr. Starkauskienė pabrėžia, kad dėkingumo išraiškos organizacijoje didina darbuotojų vidinę motyvaciją, skatina savirealizaciją ir stiprina socialinį ryšį tarp kolegų, o tai neabejotinai gerina ne tik darbo rezultatus, bet ir bendrą darbuotojų gerovę.
Apibendrinimas
Laimė nėra vien tik materialių dalykų turėjimas ar kitų pripažinimas. Tikroji laimė slypi asmeniniame procese – siekti svajonių, vertinti tai, ką jau turime, ir ugdyti dėkingumą kasdienybėje. Praktikuojant dėkingumą, tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbo aplinkoje, galime kurti pozityvesnę aplinką sau ir kitiems, taip stiprindami bendrą emocinę gerovę ir pasitenkinimą gyvenimu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.