Vis dažniau moksliniai tyrimai atskleidžia stulbinančius faktus apie žmogaus sąmonės būsenas artėjant prie gyvenimo pabaigos. Vienas naujausių ir intriguojančių atradimų – tai, kad likus maždaug trims savaitėms iki mirties mirtinai sergantys pacientai pradeda sapnuoti pasikartojančius, išskirtinai ryškius sapnus. Šias išvadas pateikė JAV Bafalo hospisų ir paliatyviosios priežiūros centro psichologai, kurie per dešimtmetį stebėjo daugiau nei 13 tūkstančių nepagydomai sergančių pacientų.
Unikalūs sapnai mirtinų ligonių gyvenimo pabaigoje
Tyrimo metu paaiškėjo, kad beveik 90 proc. pacientų prieš mirtį sapnuoja savo artimųjų vaizdus ir tam tikras ypač simbolines situacijas. Dauguma šių sapnų išsiskiria ypatingu aiškumu ir išlikimu atmintyje. Beveik trys ketvirtadaliai pacientų sapnuodavo bendravimą su mirusiais artimaisiais – šio proceso metu jie jautė šiltus ir ramumo suteikiančius jausmus. Tokioje būsenoje vyko ir simbolinės paskutinės kelionės – apie 59 proc. jų sapnuose ruoštasi kelionei: lagaminai, bilietų pirkimas, kelionės traukiniu ar lėktuvu, o dažnai kartu kelyje būdavo ir mirę giminaičiai.
Įvairiapusiai sapnų motyvai ir jų reikšmė
Taip pat pastebėta, kad apie 29 proc. pacientų sapnuose pasirodydavo gyvi jų artimieji, o 28 proc. prisiminimuose iškildavo malonūs praeities įvykiai. Šios sapnų vizijos liudija, kad žmogaus pasąmonė artėjant gyvenimo pabaigai susitelkia į emocinius ryšius bei svarbius asmeninius patyrimus. Įdomu pažymėti, kad mirtį išgyvenantys vaikai daugiausia sapnuodavo savo mirusius naminius gyvūnus, o jei sapnuose pasirodydavo žmonės, vaikai dažniausiai nemokėdavo jų aiškiai prisiminti.
Moksliniai paaiškinimai ir teorinės hipotezės
Psichologai mano, kad tai – smegenų atsakas į artėjančią mirtį, kuriame vyksta tam tikri neurofiziologiniai pokyčiai, skirti sumažinti baimę ir stiprinti ramybės pojūtį. Šie ryškūs, emocingai prisodrinti sapnai gali būti skirti žmogaus psichinei būsenai paruošti tam, kas laukia toliau, leidžiant nusiraminti ir sutelkti dėmesį į svarbius gyvenimo aspektus.
Šie pastebėjimai suteikia naują suvokimą apie žmogaus dvasinę ir psichinę būseną paskutinėmis gyvenimo akimirkomis.
Istoriniai mirties sapnų aprašymai ir klinikinės mirties patirtys
Dar seniai yra žinoma, kad žmonės, išgyvenę klinikinę mirtį (tarpinį laikotarpį tarp gyvybės ir biologinės mirties), dažnai patiria tam tikrus vizualinius įspūdžius: peržvelgia savo gyvenimą it kino juostą, pažvelgia į tunelį su ryškia šviesa, o kai kurie sutinka savo mirusius artimuosius. Dabartinis tyrimas žengia dar toliau ir parodo, kad šie fenomenai prasideda dar anksčiau, kai dar yra gyvybės ženklų, tačiau laiko iki mirties likę itin mažai.
Kodėl šis tyrimas svarbus?
Šio tyrimo rezultatai atveria naujus kelius suprasti mirtį ne tik kaip biologinį procesą, bet ir kaip sudėtingą, daugiapakopį fenomeną, įtraukiantį psichologinius, emocinius bei neurologinius aspektus. Tokia informacija gali būti itin naudinga ne tik medikams ir paliatyviosios pagalbos specialistams, bet ir artimiesiems, kurie svarsto, kaip kuo labiau palengvinti savo artimųjų paskutines gyvenimo dienas, suprasti jų vidines patirtis ir emocinius poreikius.
Apibendrinant, mokslininkų nustatytas ryškus, pasikartojantis sapnų fenomeras likus kelioms savaitėms iki mirties atskleidžia ilgametės stebėsenos vaisius, padedančius geriau suvokti žmogaus psichiką paskutinėmis gyvenimo akimirkomis, suteikia vilčių ir ramybės tiems, kurie artėja prie gyvenimo pabaigos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.