Vėžys išlieka viena iš didžiausių šiuolaikinės visuomenės sveikatos problemų. Pasauliniai duomenys rodo, kad beveik pusė milijardo žmonių visame pasaulyje susiduria su šiuo grėsmingu susirgimu. Naujai atliktas tyrimas atskleidžia itin svarbią sąsają tarp nutukimo ir vėžio išsivystymo rizikos, pabrėždamas, kokią lemiamą įtaką gali turėti atsakingas gyvenimo būdas bei sveikos kūno masės palaikymas.
Reikšmingi tyrimo rezultatai apie nutukimą ir vėžį
Švedijos Lundo universiteto mokslininkai atliko plataus masto tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei keturi milijonai žmonių, stebėtų beveik keturiasdešimt metų. Tyrimo metu buvo analizuojami dalyvių kūno svorio pokyčiai ir jų gyvenimo būdas, siekiant išsiaiškinti ryšį tarp antsvorio ar nutukimo ir onkologinių ligų rizikos. Rezultatai buvo akivaizdūs – net 40 procentų visų fiksuotų vėžio atvejų buvo tiesiogiai susiję su antsvoriu.
Įspūdinga yra tai, kad nutukimas šią riziką padidina net 32 įvairių vėžio rūšių atvejais, gerokai daugiau nei iki šiol manyta – anksčiau buvo nustatyta tik 13 vėžio tipų susijusių su antsvoriu. Tai apima tokius pavojingus susirgimus kaip krūties, žarnyno, gimdos, inkstų vėžys, tačiau naujieji duomenys atskleidžia ir galimą sąsają su piktybine melanoma, skrandžio, plonosios žarnos bei galvos ir kaklo vėžiu.
Nutukimo mastas Lietuvoje ir jo pasekmės
Situacija Lietuvoje taip pat kelia susirūpinimą. 2019 metų duomenimis, net 57 procentai šalies gyventojų turėjo per didelį kūno svorį: 38 procentai kovojo su antsvoriu, o 19 procentų buvo priskirti prie nutukusiųjų kategorijos. Tokie rodikliai kelia rimtą pavojų visuomenės sveikatai, nes didėja galimų vėžio susirgimų skaičius.
Medikai akcentuoja, kad vienas iš paprasčiausių ir patikimų būdų įvertinti kūno svorį yra kūno masės indeksas (KMI), skaičiuojamas dalijant kūno svorį kilogramais iš ūgio metrais pakeltų kvadratu. KMI virš 25 rodo antsvorį, o virš 30 – nutukimą, kuriuos reikėtų vertinti kaip rimtą sveikatos riziką.
Kaip išvengti nutukimo ir su juo susijusios vėžio rizikos?
Specialistai akcentuoja sveikos gyvensenos svarbą kovojant su nutukimu ir užkertant kelią vėžio vystymuisi. Reguliarus fizinis aktyvumas, įskaitant aerobinius pratimus ir ištvermės treniruotes, turi lemiamos įtakos kūno svorio kontrolėje bei bendros sveikatos gerinime. Be to, svarbu mažinti ilgalaikį sėdėjimą ir įtraukti daugiau judėjimo per dieną.
Apie kalorijų skaičiavimą nuomonės skiriasi. Medicinos mokslų daktarė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė pabrėžia, kad daugumai žmonių nėra būtina nuolatos skaičiuoti suvartojamo maisto kaloringumo. Kur kas svarbiau stebėti savo kūno masės pokyčius: jeigu svoris hipotetiškai auga, greičiausiai suvartojama daugiau kalorijų nei sudeginama.
Šis požiūris leidžia paprasčiau ir natūraliau formuoti sveikus įpročius, nerizikuojant per dideliu streso lygiu, susijusiu su griežtais mitybos režimais. Be to, tinkamas maitinimasis ir aktyvumas kartu padeda mažinti vėžio rizikos veiksnius bei užtikrina aukštesnę gyvenimo kokybę.
Profesionalų įžvalgos ir ateities perspektyvos
Europos nutukimo tyrimų asociacijos prezidentas profesorius Jasonas Halfordas pažymi, kad šis tyrimas yra viena iš didžiausių ir solidžiausių stočių, patvirtinančių ryšį tarp nutukimo ir vėžio. Jo nuomone, dokumentas įrodo, kad nutukimas yra reikšmingas rizikos veiksnys daugeliui onkologinių susirgimų, todėl visuomenės sveikatos apsaugos srityje būtina skirti daugiau dėmesio šiai problemai.
Apibendrinant, ši analizė dar kartą primena, jog palaikyti sveiką kūno masę yra ne tik estetinis noras, bet ir aktualus medicininis poreikis, galintis ženkliai sumažinti onkologinių ligų riziką. Todėl visuomenės sąmoningumas bei aktyvios prevencinės priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą kiekvienam.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.