Glaukoma yra sunki ir nepagydoma akių liga, kuri pažeidžia akies regos nervą ir gali sukelti negrįžtamą aklumą. Pasaulyje šia liga sergančių žmonių skaičius nuolat auga, ir prognozuojama, kad iki 2040 metų jis gali siekti net 111,8 mln. žmonių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, glaukomos sukeltas regėjimo praradimas yra viena pagrindinių negrįžtamo aklumo priežasčių – šiuo metu apie 5,2 milijono žmonių visam gyvenimui yra praradę regėjimą dėl šios ligos.
Dr. Ugnė Rumelaitienė, Kauno „Kardiolitos klinikų“ Akių ligų centro gydytoja oftalmologė, pabrėžia, kad glaukomos eiga dažnai būna nepastebima, nes pradžioje liga nesukelia jokių aiškių simptomų. Regos lauko siaurėjimą pacientas dažniausiai pastebi tik tada, kai liga jau būna pažengusi, o regėjimo praradimas tampa negrįžtamas. Tai įvyksta dėl pakilusio akies spaudimo, kuris atsiranda sutrikus akių skysčių gamybai arba jų nutekėjimui.
Glaukomos formos ir simptomai
Glaukoma gali būti atvirojo arba uždarojo kampo, taip pat – pirminė arba antrinė. Pirminė glaukoma išsivysto nepriklausomai nuo kitų akių ligų, o antrinė – dėl kitų sisteminių ar akių susirgimų. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į priepuolinę glaukomos formą, kuri pasireiškia stipriu skausmu akyje, paraudimu, vyzdžių išsiplėtimu, jautrumu šviesai, galvos skausmu, pykinimu ar net vėmimu. Tokiu atveju būtina skubi medicininė pagalba.
Rizikos faktoriai
Glaukoma dažniausiai išsivysto vyresniems nei 40 metų asmenims. Riziką didina vyriška lytis, tam tikros rasės priklausymas, bei akies refrakcijos ydos, kaip trumparegystė ar toliaregystė. Taip pat didelę reikšmę turi paveldimumas – apie 80 % paveldimos glaukomos atvejų diagnozuojami jau vaikystėje. Be to, gali turėti įtakos jau esamos akių ligos, traumos, ilgas hormoninių vaistų vartojimas. Gydytoja taip pat pabrėžia, kad širdies ir kraujagyslių ligos, tokios kaip arterinė hipertenzija, insultas, cukrinis diabetas bei išeminė širdies liga, gali padidinti glaukomos riziką.
Įdomu, kad jos išsivystymo tikimybę didina ir pseudoeksfoliacinis sindromas, būdingas baltai pilkšvoms fibrino ataugoms akyje.
Diagnozė ir gydymas
Nors profilaktikos priemonių glaukomai užkirsti kol kas nėra, gydytoja pabrėžia ankstyvos diagnostikos svarbą. Reguliarūs akių spaudimo matavimai, regos lauko tyrimai ir nervinės skaidulos vertinimas leidžia laiku nustatyti ligą. Pagrindinė gydymo forma yra medikamentinė, kuomet pacientams skiriami specialūs akių lašai, mažinantys akispūdį. Lašų vartojimas turi būti preciziškai tikslus, nes tik tokiu atveju gydymas gali sulėtinti ligos progresavimą ir išvengti akies pažeidimų.
Jeigu medikamentinis gydymas nepakankamas, gali būti taikomas lazerinis gydymas – lazerinė trabekuloplastika, kuri padeda sumažinti akies spaudimą apie 20–30 %. Ši procedūra yra greita, neskausminga ir dažniausiai leidžia pacientui greitai grįžti prie įprastos veiklos. Tačiau laikui bėgant jos efektyvumas mažėja, todėl prireikia pakartotinių procedūrų.
Chirurginiai gydymo būdai
Terminalinėse glaukomos stadijose arba tuomet, kai medikamentinis ir lazerinis gydymas yra neefektyvūs, gali būti taikomas chirurginis gydymas. Vienas plačiausiai naudojamų būdų yra trabekulektomija – ji laikoma aukso standartu ir atliekama jau apie 60 metų. Taip pat gydytojai gali implantuoti įvairius šuntus, gerinančius skysčių nutekėjimą iš akies. Naujausios technologijos, kaip Šlemo kanalo chirurgija, dar tik pradeda būti taikomos Lietuvoje, tačiau žada geresnius rezultatus ateityje.
Po operacijų pacientams dažnai tenka reguliariai lankytis pas oftalmologą, vartoti papildomus akių lašus ir laikytis rekomenduojamo režimo. Pooperaciniai pojūčiai gali būti akių perštėjimas, jautrumas šviesai, o dėl randėjimo procesų kartais sumažėja operacijos efektyvumas, todėl gali prireikti kelių intervencijų.
Prevencija ir svarba laiku diagnozuoti
Akių ligos, tokios kaip glaukoma, progresuoja lėtai ir dažnai be aiškių požymių pradiniame etape. Todėl svarbiausia yra rūpintis akių sveikata ir reguliariai lankytis pas gydytoją oftalmologą, ypač vyresniems nei 40 metų asmenims arba turintiems padidintą riziką dėl patirtų akių traumų ar šeiminės anamnezės. Laiku nustatyta glaukoma leidžia pradėti gydymą ir išsaugoti regėjimą, o delsimas – gresia neišvengiamu regėjimo praradimu arba visišku aklumu.
Gydytoja dr. Ugnė Rumelaitienė ragina neignoruoti regos pokyčių ir nepraleisti profilaktinių patikrinimų. Šiuolaikinės diagnostikos ir gydymo galimybės leidžia pacientams gyventi pilnavertį gyvenimą, net sergant šia sudėtinga liga.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.