69 metų Aldona Jakelienė jau daugiau nei keturis dešimtmečius gyvena su išsėtine skleroze – liga, kuri yra nepagydoma, tačiau su ja galima sėkmingai draugauti ir gyventi kokybiškai. Jos gyvenimo istorija atskleidžia, kaip svarbus pozityvus požiūris ir aktyvumas sergant šia klastinga liga. Aldona buvo ekonomistė, žaidė šachmatais, atstovavo Kauno miestą sporto turnyruose ir šiandien vadovauja Kauno apskrities išsėtinės sklerozės draugijai „Oremus“, dalydamasi savo patirtimi ir įkvepdama kitus pacientus.
Pirmieji simptomai ir praeities iššūkiai diagnostikoje
Ligos pradžia Aldonai buvo sunki ir paini. Dar jaunystėje ji pradėjo jausti kojų tirpimą, kuris plito iš apačios į viršų, o netrukus prasidėjo pusiausvyros sutrikimai. Po pirmojo gimdymo dešinė ranka visiškai nusilpo – ji negalėjo jos kontroliuoti, net pirštų sulenkti. Be to, po kelių mėnesių patyrė regos nervo uždegimą, dėl kurio trumpam apako viena akimi, o po penkerių metų – ir kita.
1985 metais gydytojų galimybės nustatyti tiksliai ligą buvo gerokai ribotos, todėl Aldona ilgai gyveno neapibrėžtumo būsenoje, o liga lėtai progresavo. Toks ligos atpažinimo trūkumas skaudžiai paveikė ne vieną pacientą to meto Lietuvoje, kai diagnostiniai metodai dar nebuvo išvystyti.
Išsėtinė sklerozė – klastinga centrinės nervų sistemos autoimuninė liga
Išsėtinė sklerozė yra autoimuninė liga, kai organizmo imuninė sistema klaidingai puola nervų sistemą, pažeisdama nervų dangalus ir nualindama nervinius audinius. Kartu su liga atsiranda įvairūs neurologiniai sutrikimai, priklausomai nuo pažeistos vietos smegenyse ar nugaros smegenyse.
Pasak Klaipėdos universiteto ligoninės Išsėtinės sklerozės centro vadovo neurologo Povilo Beliaziūno, dažniausiai serga 20–40 metų amžiaus žmonės, o moterų sergamumas yra keletą kartų didesnis nei vyrų. Įtakos turi genetika, vitamino D trūkumas, net žmogaus gimimo laikas.
Ligos simptomai labai įvairūs – nuo regos sutrikimų, tirpimų, koordinacijos problemų iki raumenų paralyžiaus.
Vienas iš itin svarbių ankstyvųjų simptomų – jausmas, kad kaklą palenkus per kūną tarsi praeina elektra. Šis ženklas rodo, kad liga pradeda paveikti nervų sistemą, todėl neurologo konsultacija turėtų būti vykdoma be delsimo.
Ankstyva diagnozė ir pažangus gydymas gerina gyvenimo kokybę
Diagnostika remiasi neurologine apžiūra, magnetinio rezonanso tyrimais ir smegenų skysčio analize. Tai leidžia atskirti išsėtinę sklerozę nuo kitų panašių ligų, tokių kaip kraujo vėžys ar infekcijos, kurios gali imituoti jos simptomus.
Šiuolaikinė medicina leidžia efektyviai valdyti ligą, o Lietuvoje prieinamos net 20 kompensuojamų vaistų, kurie padeda sulėtinti ligos progresavimą bei atitolinti negalią. Gydymą pradedant anksti, pacientai gali džiaugtis ilgiau išlaikytu stabilumu ir gyventi aktyvų, pilnavertį gyvenimą.
Asmeninė patirtis: nepasiduoti ir judėti savo tempu
Aldona nurodo, kad judėjimas yra gyvybiškai svarbus – net maži fiziniai pratimai padeda išlaikyti raumenų tonusą ir gerina bendrą savijautą. Ji kasmet lankosi sanatorijoje, reguliariai plaukia baseine ir atlieka mankštą pagal savo galimybes. Šis aktyvumas padeda ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai – suteikia jėgų ir vilties.
Nors gyvenimas su liga kelia iššūkių ir asmeninėje srityje, Aldona išlieka optimistė ir įkvepia kitus: „Skaičiau, kad neigiama mintis turi žemą vibraciją. Todėl reikia galvoti, kad viskas bus gerai. Reikia kažkuo tikėti – jei niekuo netiki, gyventi sunkiau.“
Išsėtinė sklerozė nėra galutinis nuosprendis. Šiuolaikinės gydymo galimybės bei teigiamas požiūris leidžia gyventi įdomų, prasmingą ir aktyvų gyvenimą net ir su šia liga. Svarbiausia – nelikti vienam ir ieškoti specialistų pagalbos kuo anksčiau, atpažįstant pirmuosius požymius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.