Shirley A. Sahrmann – pasaulinio lygio kineziterapijos ekspertė, giminių šaknimis susijusi su Lietuva, atvyksta dalintis savo ilgamete patirtimi. Jos gyvenimo pavyzdys ir moksliniai pastebėjimai primena, kad ilgaamžiškumas nėra mistika, o kasdienių įpročių ir prevencijos rezultatas. S. A. Sahrmann, išlaikiusi darbingumą ir energiją per aibę metų, savo patarimus grindžia tiek klinikine praktika, tiek asmenine biografija.
Ilgaamžiškumo formulė – judėjimas ir gyvenimo būdo pokyčiai
Autoriaus gyvenimo pamokos sutelktos į paprastą, tačiau moksliškai pagrįstą žinutę: judėjimas – kertinis sveikatos akmuo. S. A. Sahrmann nenustemba dėl savo geros formos ir paaiškina, kaip fizinis aktyvumas visiškai pakeitė jos kasdienybę ir profesinį pasirinkimą. Ji sako:
– Man iš tiesų yra daugiau nei 80 metų. Rugpjūtį man sukanka 82-eji. Man vėlgi labai pasisekė, kad augau laikais, kai oro kondicionierius ir televizorius buvo sunkiai prieinami dalykai. Tais laikais vasaromis galėdavai po pusryčių pradingti, pasirodyti per pietus, po jų bėgti palakstyti po apylinkes, tuomet sugrįžti vakarienės, o vakare ir vėl eiti žaisti į lauką. Aš mėgau sportuoti, o mano tėtis skatino mane tą daryti ir netgi buvo mano treneris, kai žaidžiau keliose komandose. Paprastai žaisdavau dviejose komandose vienu metu. Tad augdama buvau labai fiziškai aktyvi, sporto neapleidau ir koledže. Iš dalies dėl to savo sritimi pasirinkau kineziterapiją. Mane taip pat paskatino mano jaunystėje siautusi poliomielito epidemija. Mano pirmoji pacientų karta buvo pacientai, patyrę centrinės nervų sistemos pažeidimų, insultą, galvos ar stuburo smegenų sužalojimų, tad devynerius metus išlikau labai aktyvi, mat teko kilnoti tokius pacientus ir su jais dirbti. Tuo metu mano kolega buvo gydytojas ir mokslininkas, aiškiai rodęs, kad fizinis aktyvumas yra pagrindinis sveikatingumo faktorius. Aš, kaip ir didelė dalis žmonių, nežinojau, jog gyvenimo būdas yra pagrindinis sveikatingumo faktorius.
Iš tiesų tik septintajame dešimtmetyje tapo žinoma, kad rūkymas sukelia vėžį. Tad kai nutariau įgyti daktaro laipsnį, pradėjau bėgioti, nes supratau, kad turėsiu sėdėti, o fizinis aktyvumas nebebus mano darbo dalis. Aš ir toliau nueinu po mažiausiai šešis su puse kilometro per dieną ir maždaug 10 minučių minu dviratį-treniruoklį, taip pat tvarkausi namuose. Be to, įžengusi į ketvirtąją dešimtį, aš sužinojau, kad egzistuoja sveikesnė mityba nei ta, prie kurios buvau pratusi augdama. Tad nuolatinio fizinio aktyvumo ir mitybos pokyčių derinys padėjo man suformuoti ir išlaikyti sveikesnį gyvenimo būdą.
Konkretūs patarimai: nuo mažų žingsnių iki kasdienės rutinės
Jos rekomendacijos yra praktiškos ir lengvai pritaikomos: kasdien vaikščiokite, įtraukkite bent trumpas jėgos treniruotes ir stebėkite savo aktyvumo lygį. Kaip ji pabrėžia:
– Suprantama, nekyla klausimų: fizinis aktyvumas yra itin svarbi sveiko gyvenimo dalis.
Tarptautinės rekomendacijos, kurias S. A. Sahrmann remia savo praktikoje, siūlo: kasdien 30 min. aktyvaus vaikščiojimo, bent du kartus per savaitę trumpa treniruotė su svoriais, taip pat stebėti žingsnius (10 000 žingsnių per dieną – orientyras). Ji atkreipia dėmesį, jog nereikėtų keliauti iš nulio į kraštutinumą: pradėkite lėtai, nustatykite trumpus, įgyvendinamus tikslus (pvz., 15–20 min. per sesiją) ir laipsniškai didinkite krūvį.
Prevencija ir profesionali priežiūra
S. A. Sahrmann ragina neignoruoti judėjimo sistemos poreikio reguliariai vertinti: kineziterapeutas gali padėti sudaryti individualią programą, atsižvelgti į struktūrinius pokyčius ir užkirsti kelią traumoms. Ji pabrėžia, kad gyvenimo džiaugsmas ir aktyvumas – geriausia investicija į ilgaamžiškumą.
Trumpai apie autorę: daktarė S. A. Sahrmann yra ilgametė kineziterapeutė ir mokslininkė, kurios darbai prisidėjo prie judesių sutrikimų diagnostikos ir gydymo metodikų vystymo. Jos praktiniai patarimai – derinys mokslinių žinių ir kasdienės patirties, kuri pravers bet kuriam, siekiančiam gyventi ilgiau ir sveikiau.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.