Pasaulinė hipertenzijos diena yra svarbi proga atkreipti dėmesį į vieną iš klastingiausių bei plačiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių ligų – arterinę hipertenziją. Profesorius Marius Miglinas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas ir Lietuvos hipertenzijos draugijos pirmininkas, plačiai komentuoja šios ligos pavojus, rizikos veiksnius ir būdus, kaip galime jai užkirsti kelią.
Arterinė hipertenzija pasižymi nuolatiniu padidėjusiu kraujo spaudimu. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, šiuo metu pasaulyje nuo šios ligos kenčia apie 1,4 milijardo žmonių nuo 30 iki 79 metų. Hipertenzija dažnai vadinama „tyliąja žudike“, nes jos eiga dažnai būna nepastebima, kol nevyksta rimtos komplikacijos.
„Arterinė hipertenzija dažniausiai nepasireiškia jokiais simptomais. Žmogus jaučiasi puikiai, tačiau jo kraujagyslės ir vidaus organai dėl nuolatinio spaudimo patiria pažeidimus. Tai skatina aterosklerozę, trombozių vystymąsi ir ilgainiui apkrauna širdį bei inkstus. Dėl šios priežasties reikalauja operatyvaus dėmesio ir tinkamo gydymo,“ – sako prof. M. Miglinas.
Rizikos veiksniai, kuriuos galime kontroliuoti
Hipertenzijos rizikos veiksniai skirstomi į nepakeičiamus ir keičiamus. Nepakeičiami yra genetika, amžius bei lytis. Vyrai dažniau serga hipertonija jaunystėje ir vidutinio amžiaus laikotarpiu, o moterims iki menopauzės hormonai suteikia tam tikrą apsaugą, tačiau vėliau rizika lygiasi.
Keičiami veiksniai, kuriuos galima kontroliuoti, apima per didelį druskos vartojimą, antsvorį, maždaug mažą fizinį aktyvumą, lėtinį stresą, miego trūkumą, rūkymą ir didelį alkoholio suvartojimą. Be to, dažnai minima obstrukcinė miego apnėja, kuri trukdo kokybiškai pailsėti ir padidina kraujospūdžio padidėjimo riziką.
Hipertenzijos „jaunėjimo“ problema
Pastaruoju metu gydytojai pastebi nerimą keliančią tendenciją: vis dažniau hipertenzija diagnozuojama jauniems, 20–35 metų amžiaus žmonėms. Tai daugiausia skatina šiuolaikinio gyvenimo stilius – ilgas valandas praleidžiama prie kompiuterio ar telefono ekranų, fizinis aktyvumas menkas, o mityba dažnai pagrįsta greitu, perdirbtu maistu, kuris gausu druskos ir cukraus.
„Skaitmeninis stresas, miego sutrikimai bei energetinių gėrimų vartojimas irgi prie to prisideda. Šie veiksniai laikinai didina spaudimą ir išderina natūralius organizmo reguliavimo mechanizmus,“ – paaiškina prof. Miglinas. Ankstyva hipertenzija pavojinga, nes gali sukelti insultą ar širdies infarktą dar jauname amžiuje.
Gyvenimo būdo pokyčiai hipertenzijos valdymui
Pirmasis žingsnis – atsakingas ir nuoseklus gyvenimo būdo keitimas. „Nereikia pradėti nuo visko iš karto, svarbiausia – pasirinkti pokyčius, kuriuos galėsite laikytis ilgą laiką,“ – pataria specialistas. Vienas paprasčiausių dalykų yra sumažinti druskos vartojimą – pašalinti druską nuo stalo, gaminti namuose ir atidžiai skaityti maisto etiketes.
Renkantis mitybą rekomenduojama laikytis DASH dietos (angl. Dietary Approaches to Stop Hypertension) arba Viduržemio jūros regiono mitybos, kurios akcentuoja daržoves, vaisius, žuvį, riešutus, ankštinius, visagrūdžius produktus ir sveikus riebalus. Reguliarus judėjimas, pavyzdžiui, sparčias 30–40 minučių trukmės pasivaikščiojimas beveik kasdien, taip pat ženkliai gerina kraujospūdžio rodiklius.
Svarbus ir svorio kontrolės aspektas – sumažinus kūno masę net 5–10 proc., pastebimi žymūs kraujospūdžio pagerėjimai. Be to, būtinas kokybiškas miegas, poilsis ir efektyvus streso valdymas. Jei nuolat matuojamas kraujospūdis yra aukštesnis nei 140/90 mmHg ramybės būsenoje, būtina kreiptis į gydytoją.
Vaistų vartojimo vieta gydyme
Gyvenimo būdo keitimas – svarbus, bet ne visada pakankamas. Jei po 3–6 mėnesių sisteminių pokyčių kraujospūdis išlieka padidėjęs arba pacientas turi labai aukštą riziką, reikalingas medikamentinis gydymas. Dažnai hipertenzijai būdingas padidėjęs cholesterolis, todėl šiandien vartojamos politabletės, kurios vienoje tabletėje sujungia kelias veikliąsias medžiagas, mažinančias spaudimą ir cholesterolį.
Tokios kombinacijos ne tik patogios pacientui, bet ir gerina gydymo tęstinumą bei efektyvumą. Profesorius pabrėžia, kad hipertenzija yra lėtinė liga, kurią galima kontroliuoti, tačiau visiškai išgydyti ne. Nutraukus vaistus savaime, kraujospūdis dažnai vėl kyla ir padidina insulto riziką, tad gydymas turi būti tęstinis.
Kaip teisingai matuoti kraujospūdį namuose?
Prof. M. Miglinas atkreipia dėmesį, kad pandemijos laikotarpiu daugelis pradėjo matuoti kraujospūdį namuose, tačiau netinkamas matavimo būdas gali duoti klaidingus rezultatus. Kraujospūdį reikėtų matuoti ramiai penkias minutes pasėdėjus, ranką laikant širdies lygyje, nesukryžiuotomis kojomis, pėdomis tvirtai remiantis į grindis.
Matavimo metu nereikėtų kalbėti ar judėti. Rekomenduojama atlikti du matavimus su pertrauka 1–2 minutėms ir užrašyti vidurkį. Negalima matuoti išgėrus kavos, rūkytus ar esant pilnai šlapimo pūslės būsenai. Siektinos vertės gydytojo kabinete yra mažesnės nei 140/90 mmHg, namie – mažesnės nei 130/80 mmHg.
Praktiniai patarimai hipertenzijos valdymui
Profesorius parengė keletą esminių patarimų: būkite aktyvūs savo sveikatos valdytojai, reguliariai stebėkite ne tik kraujospūdį, bet ir inkstų funkciją, vartokite vaistus sistemingai ir kantriai, nes pastovūs rezultatai pasiekiami per kelis mėnesius rutinos. Pasitikėkite mokslu – modernūs preparatai ne tik mažina spaudimą, bet ir apsaugo širdį, inkstus bei kraujagysles.
„Hipertenzija nėra nuosprendis, o kvietimas keisti gyvenimo įpročius. Anksčiau ir sąmoningiau pradėję gydymą, turėsite daugiau kokybiškų ir energingų gyvenimo metų,“ – pataria prof. Miglinas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.