Kraujas yra vienas svarbiausių mūsų organizmo komponentų, be kurio neįmanoma užtikrinti normalių gyvybinių funkcijų. Jis atlieka ne tik deguonies ir maistinių medžiagų transportavimo funkciją, bet ir yra gyvybiškai svarbus mūsų imuninės sistemos veiklai, padedantis kovoti su infekcijomis ir kitų ligų sukėlėjais. Todėl kraujo kokybė – tai tarsi veidrodis, kuriame atsispindi bendroji mūsų sveikatos būklė.
Šiuolaikinės medicinos pažanga dar neleidžia dirbtinai pagaminti visų kraujo komponentų. Dėl šios priežasties daugelio pacientų gydymas tiesiogiai priklauso nuo savanorių kraujo donorų geranoriškumo ir atsakingumo. Kraujo donorystė – tai kilnus ir prasmingas poelgis, kuris gali gelbėti gyvybes, todėl kiekvienas žmogus gali tapti šiuolaikinės medicinos herojumi.
Gyvenimas be žalingų įpročių – kertinis akmuo stipriam kraujui
Kauno klinikų hematologas dr. Domas Vaitiekus pabrėžia, kad svarbiausia, norint išlaikyti gerą kraujo būklę, yra sveikas gyvenimo būdas. „Pagrindinis veiksnys, lemiantis stiprią sveikatą ir gerą kraujo būklę, yra gyvenimas be žalingų įpročių – nerūkyti, nevartoti alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų“, – teigia specialistas. Tai ne tik mažina įvairių kraujotakos ligų riziką, bet ir gerina bendrą organizmo funkcionavimą.
Be to, labai svarbi yra ir aplinka, kurioje gyvename. Oro užterštumas, dūmai, smogas ir kenksmingos išmetamosios dujos pamažu silpnina kvėpavimo sistemos funkcijas, didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Norint apsisaugoti nuo neigiamo aplinkos poveikio, rekomenduojama kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, o esant itin pavojingam užterštumui – dėvėti apsaugines kaukes.
Subalansuota mityba ir fizinė veikla – sveiko kraujo pagrindas
Normalus fizinis aktyvumas turi ne mažesnę reikšmę nei žalingų įpročių vengimas. Judėjimas skatina kraujo cirkuliaciją, gerina medžiagų apykaitą ir prisideda prie stipresnio imuniteto. Taip pat būtina subalansuota, maistingais produktais turtinga mityba, užtikrinanti organizmui reikiamų vitaminų, mineralų ir kitų maistinių medžiagų gaunamumą.
Tik taip galima išlaikyti sveiką kraują.
Mažakraujystės svarba ir hemoglobino lygis
Mažakraujystė, arba anemija, yra viena dažniausių kraujo sutrikimų, kurią dažniausiai sukelia geležies trūkumas organizme. Kaip pažymi gydytojas hematologas, moterys dėl savo fiziologinių ypatybių šia liga suserga kur kas dažniau – Lietuvoje 32–34 proc. moterų kenčia nuo šios būklės. Mažakraujystė pasireiškia sumažėjusiu hemoglobino kiekiu, kuris kraujo centre tikrinamas kiekvieno donoro prieš kraujo davimą.
Taip pat svarbu žinoti, kad hemoglobino kiekis gali būti sumažėjęs dėl nepakankamo skysčių vartojimo, todėl kartais pakanka tiesiog gerai atsigerti vandens. Hemoglobino padidėjimas dažniausiai pasireiškia silpnumu, prakaitavimu, svorio netekimu. Gydytojas atkreipia dėmesį ir į vieną specifinį simptomą – niežėjimą po karšto dušo ar pirties, kuris gali reikšti padidėjusį hemoglobino kiekį.
Donorystė ir hemoglobino kontrolė
Donuoti kraują yra ne tik kilnu, bet ir atsakinga. Dažnas donoravimas gali lemti geležies atsargų sumažėjimą organizme, nes šiam procesui reikalingas geležies kiekis kas kartą mažėja. Tinkama mityba ir fizinis aktyvumas padeda atkurti geležies atsargas. Tačiau jei hemoglobino kiekis po kelių kartų sumažėja, būtina atlikti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, feritino kiekio nustatymą, ir pasitarti su gydytoju dėl tolimesnio gydymo ar papildų vartojimo.
Pasak Nacionalinio kraujo centro direktoriaus Daumanto Gutausko, vyrai gali kraują duoti iki 6 kartų per metus, moterys – iki 4 kartų, laikantis dviejų mėnesių intervalo tarp donacijų. Tai būtina laikytis, siekiant neprarasti sveikatos ir užtikrinti saugumą tiek donorui, tiek pacientams.
Kaip pasiruošti donorystei ir saugus kraujo ištyrimas
Prieš donorystę svarbu būti pailsėjusiam, gerai išsimiegojusiam, šiek tiek pavalgusiam ir gerai hidratuotam. Tai padeda organizmui geriau toleruoti kraujo davimą ir sumažina galimų komplikacijų riziką. Nacionalinis kraujo centras atlieka itin kruopščius kraujo tyrimus, užtikrindamas, kad ligoninėms pateikiamas kraujas būtų saugus ir kokybiškas.
Kiekvienas kraujo mėginys yra ištiriamas net trijose laboratorijose, kur atliekami imunohematologiniai, serologiniai ir molekuliniai tyrimai. Jei randamas bet koks užterštumas ar infekcija, toks kraujas nėra perduodamas pacientams, o saugiai utilizuojamas. Tai užtikrina aukščiausią kraujo donorystės saugumo standartų laikymąsi.
Padėka kraujo donorams
Valstybė vertina donorų indėlį – asmenys, kurie yra paaukoję kraujo daugiau kaip 40 kartų, gauna garbės donoro vardą bei Valstybinę donoro pensiją. Kasmet vyksta apdovanojimai, kuriose tiesiogiai pagerbiami šie svarbūs žmonės, rodantys savo pilietinę atsakomybę ir rūpestį kitais.
Kraujo donorystė yra ne tik dovana ligoniams, bet ir didelis indėlis į visuomenės sveikatą bei solidarumą. Raginame kiekvieną, kuris gali – nepamiršti apie šią svarbią misiją ir prisidėti prie gyvybių gelbėjimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.