Nugaros skausmas – tai dažnas signalas, kurį gali sukelti daugybė priežasčių: nuo degeneracinių stuburo tarpslankstelinių diskų pokyčių ir diskų išvaržų iki raumenų patempimo, stuburo iškrypimo ar netaisyklingos laikysenos. Šiuolaikinis gyvenimo būdas, pasižymintis ilgu sėdėjimu, stresu ir nuolatine nervine įtampa, taip pat stipriai prisideda prie šios problemos. Neretai, pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų profesorės Rūtos Mameniškienės, pacientams dėl nugaros skausmo gali prireikti net psichoterapeuto pagalbos, mat daugelis į medikus kreipiasi tik tada, kai skausmas tampa nepakeliamas.
Kas sukelia nugaros skausmą?
Nugaros skausmo priežasčių yra ne viena. Profesorė R. Mameniškienė išskiria mechaninius pakitimus, tokius kaip neurodegeneraciniai procesai, lūžiai, stuburo kanalo susiaurėjimas, įgimtos ligos ir spondiliozė. Taip pat „Uždegimas, osteoporozė ir kitos lėtinės ligos gali išprovokuoti skausmą nugaros apačioje.“
Dažniausia nugaros skausmo priežastis – stuburo degeneraciniai pakitimai arba tarpslankstelinių diskų išvaržos. Viena iš ligų, dažnai vadinamų radikulitu, yra nervo šaknelės uždegimas dėl jos užspaudimo ar dirginimo, pasireiškiantis kojos skausmu, tirpimu, deginimu. Jei prie šių simptomų prisideda nejautra, raumens ar galūnės silpnumas, diagnozuojama radikulopatija. Taip pat egzistuoja ir arklio uodegos sindromas, kuriam būdingas nugaros skausmas kartu su dubens organų funkcijų sutrikimais.
Skausmas – subjektyvus pojūtis
Įdomu tai, kad apie 30 procentų stuburo išvaržų nesukelia skausmo ar kitų simptomų. Skausmas yra subjektyvus pojūtis, kurį galime įvertinti testais ar skalėmis, tačiau jis nebūtinai rodo tiesioginį stuburo pažeidimą. Su amžiumi nugaros skausmas dažnėja, moterys skundžiasi dažniau, nors nėra aišku, ar tai susiję su didesniu jautrumu negalavimams, ar su dažnesniu jų atsiradimu.
Emocinė įtampa, stresas, nuotaikos svyravimai ir prastas miegas taip pat gali išprovokuoti ar sustiprinti nugaros dieglius ir maudimą, apsunkindami gyvenimą ne tik pacientams, bet ir gydytojams.
Psichosocialiniai veiksniai, tokie kaip nepasitikėjimas gydytoju ar netikėjimas gydymu, gali ūminį skausmą paversti lėtiniu. Svarbu vengti pernelyg ilgo fizinės veiklos apribojimo, nes tai taip pat neigiamai veikia gydymo eigą.
Kada kreiptis į medikus ir kokie tyrimai reikalingi?
Atsiradus nugaros skausmui, gydytojas kruopščiai įvertina, ar tai sisteminė liga, ar yra kitų aplinkybių, galinčių sustiprinti skausmą, taip pat ieško neurologinės simptomatikos, signalizuojančios apie neurochirurgo poreikį. Labai svarbu gydytojui tiksliai papasakoti, kur skausmas kyla, kaip jis plinta, kokio intensyvumo yra ir kokie skausmai kamavo anksčiau. Be šių detalių neįmanoma tiksliai įvertinti sutrikimų.
Radiologiniai tyrimai (pvz., rentgenas, MRT) rekomenduojami, kai: nustatomi piktybiniai procesai, be aiškios priežasties krinta svoris, karščiuojama, skausmas labiau vargina naktį nei dieną, skiriamas gydymas vaistais nepadeda, paciento būklė negerėja po 3–6 savaičių nuo gydymo pradžios, arba po patirtos traumos.
Gydymo klaidos ir medikamentų saugumas
Ūmus nugaros skausmas gydomas ne tik vaistais, bet ir nemedikamentinėmis priemonėmis, tokiomis kaip ramybė, masažas, šiluma ar šaltis. Profesorė pabrėžia, kad svarbiausia klaida malšinant ūminį skausmą yra nereguliarus vaistų vartojimas. Vaistus būtina gerti tiksliai pagal gydytojo nurodymus – reguliariai ir kasdien, o ne tik tada, kai skauda. Taip galima užkirsti kelią skausmui tapti lėtiniam ir sumažinti šalutinių poveikių riziką. Į neurologą reikėtų kreiptis, jei skausmas tęsiasi ilgiau nei tris savaites, nors daugeliui pacientų skausmas sumažėja per šį laikotarpį.
Dažniausiai skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kurie, kaip rodo moksliniai tyrimai, žymiai pagerina simptomus per savaitę. Tačiau svarbu žinoti, kad šie vaistai gali turėti nepageidaujamą poveikį virškinimo sistemai, kraujagyslėms ir širdžiai, didindami kardiovaskulinę riziką. Nėra visiškai saugių medikamentų šiuo požiūriu.
Antra dažna klaida – pernelyg ilgas gulėjimas lovoje. Moksliniai įrodymai rodo, kad gulėjimas nepadeda sveikti; atvirkščiai, judėti reikia pradėti kuo anksčiau – pamažu ir atsargiai.
Dėl opioidų ir tramadolio vartojimo visame pasaulyje diskutuojama apie šalutinių poveikių ir priklausomybės riziką. Opioidai gali sukelti pykinimą, vidurių užkietėjimą, o jautresniems – ir kvėpavimo slopinimą. Tramadolis, nors ir pasižymi mažesne priklausomybės rizika, yra opioidų agonistas, galintis sukelti serotonino sindromą, pasireiškiantį pykinimu, vėmimu, traukuliais, galvos skausmais, tachikardija ir kitais rimtais simptomais.
Psichologinė parama – vis dar tabu?
Daugelis ligų, įskaitant nugaros skausmą, gali prasidėti dėl nemokėjimo atsipalaiduoti ir streso. Patirdamas emocinę įtampą, žmogus nevalingai įtempia pečių ir juosmens raumenis, kas sukelia skausmą, o šis, savo ruožtu, dar labiau didina raumenų įtampą. Deja, mūsų visuomenė vis dar sunkiai priima mintį, kad psichologas ar psichoterapeutas gali padėti susidoroti su patiriama įtampa, o siuntimą pas šiuos specialistus daugelis priima kaip užuominą apie psichikos ligą, kuri vis dar laikoma gėdinga.
Kaip išvengti nugaros skausmo: esminiai patarimai
Profesorė R. Mameniškienė pateikia keletą svarbių patarimų, padėsiančių sumažinti nugaros skausmo riziką ir pagerinti bendrą savijautą:
- **Aktyvus gyvenimo būdas:** Stiprinkite judėjimo sistemą ir nugarą reguliariai mankštindamiesi, vaikščiodami, važinėdami dviračiu, plaukiodami ar bėgiodami.
- **Svorio kontrolė:** Venkite antsvorio, nes papildomi kilogramai sukelia didesnę mechaninę apkrovą stuburui. Peržiūrėkite savo mitybos įpročius.
- **Raumenų stiprinimas:** Neleiskite aptingti pilvo ir juosmens raumenims, kurie padeda stuburui išlaikyti fizinį krūvį. Mankštinkite pečių juostą ir klubo sąnarius.
- **Fizinio aktyvumo integravimas:** Dirbdami dažnai keiskite kūno pozą, atsistokite kalbėdami telefonu, lipkite laiptais, užuot naudojęsi liftu. Tai apsaugos skeleto raumenis nuo pertempimo.
- **Streso valdymas:** Venkite streso, kuris yra nugaros priešas. Raskite laiko atsipalaidavimui – tinka meditacija, kvėpavimo ir jogos pratimai.
- **Pakankamas miegas:** Miegokite bent septynias valandas, nes tai padeda organizmui atgauti jėgas.
- **Žalingų įpročių atsisakymas:** Nerūkykite, meskite svorį, venkite sunkaus fizinio darbo, neužsisėdėkite ir nepervargkite.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.