Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigalioja reikšmingi Darbo kodekso pakeitimai, kurie paveiks tiek darbuotojus, tiek darbdavius. Keičiasi ne tik atleidimo procedūros, bet ir galutinio atsiskaitymo, nuotolinio darbo, darbo laiko režimų bei kolektyvinių sutarčių nuostatos. Pokyčiai yra gausūs, todėl svarbu juos išsamiai suprasti ir pasiruošti praktiniams veiksmams.
Nutraukiant darbo sutartį darbdavio valia — pagrįsta priežastis ir aiškesnės taisyklės
Vienas iš esminių pakeitimų susijęs su 59 straipsniu: nuo lapkričio 1 d. darbdavys galės nutraukti darbo sutartį darbdavio valia tik turėdamas pagrįstą priežastį. Išlieka pareiga darbuotoją įspėti prieš tris darbo dienas ir išmokėti ne mažesnę kaip šešių vidutinių darbo užmokesčių išeitinę išmoką. Be to, panaikinama ankstesnė draudžiančių priežasčių nuostata, kas turėtų didinti teisinį aiškumą ir mažinti ginčus.
„Darbo kodekso pakeitimai apima labai skirtingas darbo santykių sritis – nuo atleidimo ir galutinio atsiskaitymo iki nuotolinio darbo bei individualių susitarimų, – pabrėžia Š. Orlavičius. – Todėl svarbu vertinti ne vieną atskirą pakeitimą, o jų visumą ir, svarbiausia, žinoti, nuo kada naujosios taisyklės bus taikomos.“
Keičiasi ir terminų skaičiavimas priimant sprendimą dėl atleidimo už darbo pareigų pažeidimus: vieno mėnesio terminas nebus skaičiuojamas darbuotojui sergant ar esant atostogoms. Tai reiškia, kad darbdaviai turi operatyviau inicijuoti tyrimus ir rinkti įrodymus, o atleidimo motyvacija privalo būti proporcinga.
Galutinis atsiskaitymas — daugiau lankstumo, bet su terminais
Dabar, jeigu darbuotojui pasibaigus darbo santykiams mokėtina suma viršija vieno mėnesio vidutinį atlyginimą, šalys galės susitarti dėl vėlesnio viršijančios sumos išmokėjimo. Tačiau tokie susitarimai negali palikti neapibrėžtumo: likusi suma turi būti išmokėta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo darbo santykių pabaigos.
Tai suteikia papildomą lankstumą darbdaviams planuojant likvidumą, bet tuo pačiu saugo darbuotojus nuo neriboto mokėjimų atidėjimo.
Didesnės derybų galimybės geriau apmokamiems darbuotojams
Darbuotojams, kurių atlyginimas yra ne mažesnis kaip du paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, suteikiama platesnė galimybė susitarti dėl nukrypimų nuo imperatyvių teisės normų, jei pasiekiama šalių interesų pusiausvyra. Vis dėlto negalima nukrypti nuo kritinių reikalavimų, susijusių su darbo sauga, minimaliu poilsiu, lyčių lygybe ar darbuotojų apsauga. „Didesnė susitarimų laisvė nereiškia, kad darbo sutartyje galima nustatyti bet kokias sąlygas. Esminis kriterijus išlieka šalių interesų pusiausvyra, o kilus ginčui dėl tokio susitarimo teisėtumo jis galės būti vertinamas darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka“, – akcentuoja Š. Orlavičius.
Nuotolinis darbas, darbo laiko režimai ir kolektyvinės sutartys
Nuotolinio darbo taisyklės tikslinamos: darbdavys privalo tenkinti teisę tam tikroms darbuotojų grupėms, nebent tai yra neįmanoma dėl darbo organizavimo ar gamybos ypatumų. Taip pat sugriežtinama ir teisė prašyti pageidaujamo darbo laiko režimo, vertinant realias organizacines galimybes. Kolektyvinėse sutartyse atsiranda daugiau variantų dėl atostogų naudojimo ir kompensavimo, pavyzdžiui, trumpesnis dvejų metų terminas nepanaudotoms atostogoms prarasti teisę ir galimybė išmokėti kompensaciją už dalį nepanaudotų atostogų.
Įsidėmėtina: Darbo kodekso pakeitimai priimti 2026 m. birželio 25 d. (įstatymo Nr. XV-1058), tačiau pereinamosios nuostatos gali riboti naujų taisyklių taikymą procedūroms, pradėtoms iki 2026 m. spalio 31 d. „Lapkričio 1-oji nėra riba, nuo kurios automatiškai pagal naujas taisykles vertinama viskas, kas susiję su darbo santykiais, – pabrėžia Š. Orlavičius. – Įstatyme numatytos pereinamosios nuostatos, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ne tik pačią situaciją, bet ir tai, kada konkreti procedūra, procesas ar ginčas buvo pradėtas.“
Praktinis patarimas: darbdaviams rekomenduojama jau dabar peržiūrėti vidaus tvarkas, sutartis ir pasiruošti dokumentuoti pagrindimą atleidimų atveju; darbuotojams — susipažinti su naujomis teisėmis ir, prireikus, kreiptis į specialistus ar Valstybinę darbo inspekciją dėl aiškinimų.
