Prostatos vėžys Lietuvoje: didelis sergančiųjų skaičius ir nerimą keliantys duomenys
Lietuvoje šiuo metu apie 150 tūkst. žmonių gyvena su vėžio diagnoze. Tai rodo, kad diagnostikos galimybės pagerėjo ir daugiau pacientų gyvena su liga ar ją kontroliuoja, tačiau tuo pačiu atsiranda ir skaudžių realijų: dalies pacientų išgydyti nepavyksta.
„Dažniausiai taip nutinka, nes liga buvo nustatyta vėlyvoje stadijoje”, – sako Nacionalinio vėžio centro gydytojas onkologas Marius Kinčius. Vėlyva diagnostika lemia ribotas gydymo galimybes, sudėtingesnę ligos eigą ir prasčiau prognozuojamą išgyvenamumą.
Unikali patikros programa ir jos reikšmė
Nuo 2006 m. Lietuvoje vykdoma prostatos vėžio patikros programa yra išskirtinė – mūsų šalis yra viena iš retųjų ES valstybių, kur vyrai turi galimybę nemokamai pasitikrinti prostatos sveikatą. Programos tikslas – ankstyvesnė diagnozė, mažesnė mirtingumo rizika ir geresnė gyvenimo kokybė sergantiesiems.
„Skamba juokingai, bet prostatos vėžio programa atsirado, kad būtų vienodos vyrų ir moterų teisės. Jau turėjome krūties vėžio ir gimdos kaklelio vėžio patikros programas, todėl politikai norėjo lygybės”, – teigė M. Kinčius Seime surengtos konferencijos metu. Tokia politinė parama leido programai įsitvirtinti ir padaryti prevencinę paslaugą prieinamą platesniam vyrų ratui.
Kam skirtas kvietimas pasitikrinti ir dalyvavimo tendencijos
Patikrai kviečiami 50–70 metų vyrai, o potencialus dalyvių skaičius šioje amžiaus grupėje siekia apie 376 tūkst. M. Kinčiaus teigimu, kasmet į patikras atvyksta apie 100 tūkst. vyrų, kas yra reikšmingas dalyvavimo lygis. Vis dėlto lieka dalis vyrų, kurių sveikata nebuvo patikrinta, o tai didina riziką ligą nustatyti per vėlai.
Ankstyva diagnostika yra kertinė priemonė mažinti mirtingumą – prostatos vėžio atveju tai gali reikšti skirtumą tarp kurso, kai liga dar vietinė ir gydoma sėkmingai, bei tada, kai metastazės riboja gydymo galimybes.
Prevencija, iššūkiai ir tolimesni veiksmai
Nors patikros programa yra svarbi, ji nėra vienintelė priemonė. Reikia ir tolesnio gydymo prieinamumo, modernių diagnostikos metodų (pvz., MRI, tikslinės biopsijos) bei pacientų švietimo apie simptomus ir rizikos veiksnius. Taip pat būtina subalansuoti screeningą ir riziką dėl galimos overdiagnostikos bei perdiagnostikos.
Onkologai pabrėžia, kad visuomenės informuotumo didinimas, aktyvus kvietimų ir stebėsenos vykdymas bei greita prieiga prie specializuoto gydymo yra kertiniai žingsniai mažinant penkerių metų mirtingumą šalyje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.