Organų transplantacija yra vienas svarbiausių medicinos pasiekimų, gelbstinčių gyvybes daugybei pacientų visame pasaulyje. Tačiau organų persodinimo laukiančiųjų sąrašai nuolat ilgėja, o pagrindinė to priežastis – ribotas organų išsaugojimo ir transportavimo laikas. Šiuo metu donorų organai turi būti labai greitai persodinti, o trumpos galiojimo trukmės smarkiai apsunkina transplantacijų organizavimą. Šioje situacijoje itin svarbią rolę gali užimti naujausia technologija – organų užšaldymas, arba kriokonservacija, kuri gali ženkliai sumažinti persodinimų laukiančiųjų eilę.
Organų persodinimo iššūkiai ir laiko faktorius
Daugelio organų – kepenų, kasos ir širdies – transplantacijoms būtinas labai trumpas laikas nuo organo paėmimo iki persodinimo. Pavyzdžiui, kepenys ir kasa turi būti persodintos per 12 valandų, o širdis – per vos 6 valandas. Ilgiausiai gali būti išsaugomi inkstai, kuriuos galima sėkmingai transplantuoti per 30 valandų. Šis trumpas organų gyvavimo laikas po donorystės riboja galimybes rasti tinkamą recipientą, ypač kai donorai ir laukiančiųjų pacientų vieta nutolsta dideliais atstumais.
Be to, transplantacijos procesą apsunkina ir kitos kompleksinės problemos, tokios kaip imuninės sistemos suderinamumas, kraujo grupių neatitikimas, logistika ir greita operacijų organizacija. Dėl šių priežasčių pacientai turi būti nuolat pasiruošę operacijai ir dažnai neturi galimybės ilgai laukti tinkamo organo.
Kriogeninis organų užšaldymas – nauja perspektyva
Kriogeninis užšaldymas, dar vadinamas kriokonservacija, yra pažangus metodas, kurį mokslininkai laiko perspektyviausiu donorų organų išsaugojimo būdu ateityje. Koncepcija nėra visiškai nauja, tačiau anksčiau kylusios technologinės kliūtys neleido organų užšaldyti kokybiškai ir saugiai. Dabar biotechnologijų bendrovė „Arigos Biomedical“ kartu su gydytojais, kriobiologais ir inžinieriais sukūrė specialų būdą, leidžiantį organus išlaikyti užšaldytus reikiamą laiką ir juos saugiai atšildyti.
Organai prieš užšaldymą sudedami į specialų krioprotektorių tirpalą, dažniausiai iš glicerino ar propilenglikolio, kuris apsaugo nuo ledo kristalų susidarymo – vienos pagrindinių priežasčių, dėl kurių organai anksčiau sugestų.
Kriokonservacija vykdoma ultražemoje temperatūroje – skystame azote esant –196 laipsnių Celsijaus temperatūrai, kas leidžia praktiškai neribotą laiką laikyti organus be pažeidimų.
Užšaldytų organų bankas – kelias į geresnę ateitį
Vienas svarbiausių privalumų, susijusių su užšaldymo technologija, būtų galimybė kurti užšaldytų organų bankus. Tai leistų gydytojams ne tik turėti organus „atsargoje“, bet ir detaliau suderinti donorą su recipientu, vengiant imuniteto ar kraujo suderinamumo problemų. Be to, sumažėtų stresinės situacijos ir skubus operacijų atlikimas, nes organai galėtų būti išsaugoti ilgesniam laikui.
Tokia inovacija ypač svarbi didelėse šalyse ar regionuose, kur transportavimo atstumai yra dideli. JAV pavyzdys puikiai iliustruoja, kaip trumpos organų išsaugojimo trukmės ir logistikos iššūkiai lemia, kad daugiau nei pusė donorų organų nepanaudojama – juos užšaldžius, šis skaičius galėtų gerokai sumažėti.
Artėjantys klinikiniai bandymai ir perspektyvos
Nors ši technologija žada daug vilčių, būtina atlikti išsamius bandymus ir gauti reguliavimo institucijų patvirtinimus, pavyzdžiui, JAV FDA licenciją pradėti eksperimentus su žmonių organais. Pirmieji žingsniai numatyti – 2019 metais planuojama atlikti pirmąją kiaulių organų persodinimo operaciją naudojant užšaldytus organus. Jei rezultatai bus teigiami, tyrimai galėtų būti pradėti ir su žmonių organais per artimiausius keletą metų.
Pitsburgo medicinos centro Širdies transplantacijos programos direktorius Robertas Kormosas akcentuoja, kad bandymai su gyvūnais yra būtina sąlyga norint pradėti klinikinius tyrimus su žmonėmis, ir nors tai užtrunka, laukia didelės galimybės pagerinti organų persodinimo praktiką.
Nors šiuo metu neaišku, kada ši technologija bus plačiai prieinama ir ar ji greitai pasieks Lietuvos sveikatos sistemą, svarbu pripažinti reikšmingą medicinos pažangą ir medikų pastangas rasti inovatyvius sprendimus, kurie gali išgelbėti daugybę gyvybių ateityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.