Europos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė pastaraisiais metais sparčiai didėjo, tačiau šią teigiamą tendenciją gali smarkiai sustabdyti ir net panaikinti sveikatos rizikos veiksniai, susiję su gyvenimo būdu. Tai perspėja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) savo naujoje Europos sveikatos ataskaitoje, apimančioje 53 šalis nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad nors Europa išlieka viena geriausiai gyvenimo kokybę užtikrinančių teritorijų pasaulyje, vidutinė gyvenimo trukmė 2010–2015 metais paaugo nuo 76,7 iki 77,8 metų. Vis dėlto suvokiama, kad ši pažanga nevienoda: tiek tarp šalių, tiek tarp lyčių. Pavyzdžiui, moterys Europoje gyvena ilgiau už vyrus – vidutiniškai 81,1 metų, kai tuo tarpu vyrų gyvenimo trukmė yra 74,6 metų. Taip pat yra dideli skirtumai tarp šalių – Islandijoje vyrų gyvenimo trukmė siekia net 81,4 metų, o Kazachstane vos 65,7 metų.
Gyvenimo būdo įtaka sveikatai ir ilgaamžiškumui
Didžiausia Europos sveikatos grėsme PSO vadina nutukimą ir antsvorį, kurie sparčiai plinta beveik visose valstybėse. 2016 metais net 23,3 procento europiečių buvo nutukę, o antsvorio turinčių žmonių dalis siekė beveik 59 procentus. Pastebima, kad nutukusių moterų skaičius Turkijoje yra itin didelis – beveik ketvirtadalis, t. y. 39,2 proc., tuo tarpu panašus rodiklis yra ir Maltos bei Didžiosios Britanijos gyventojams. Nutukimo problema kelia grėsmę dėl su juo susijusių lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių susirgimai, diabetas ar net tam tikrų vėžio formų padidėjimas.
Kita itin svarbi sveikatos rizika – rūkymas ir alkoholio vartojimas. Nors pastaraisiais metais šių žalingų įpročių paplitimas šiek tiek sumažėjo, jie vis dar išlieka viena didžiausių Europos Sąjungos sveikatos problemų. Pavyzdžiui, 2013 metais apie 29 procentus europiečių vyresnių nei 15 metų rūko, o alkoholio suvartojimas išlieka didžiausias pasaulyje – vidutiniškai 8,6 litro vienam gyventojui per metus. Daugiausiai alkoholio suvartoja Lietuvos gyventojai, jie vidutiniškai išgeria po 15,2 litro per metus, lenkdami tokias šalis kaip Čekija ar Belgija.
Teigiami pokyčiai ir iššūkiai sveikatos srityje
Žvelgiant pozityviau, mažėja ankstyvų mirčių nuo vėžio, diabeto, kvėpavimo takų bei širdies ir kraujagyslių ligų. Tarp 2010 ir 2015 metų tokių mirčių sumažėjo 9 proc., nors naujų vėžio atvejų fiksuojama daugiau. Šalims pavyksta didinti kūdikių išgyvenamumą bei skiepijimo apimtis, mažinti socialinę nelygybę sveikatos srityje, tačiau kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Ukrainoje ir Juodkalnijoje, dar lieka nemažai darbo stiprinant vakcinacijos programas.
Be to, ataskaitoje įtrauktas ir psichologinis aspektas – pasitenkinimas gyvenimu. Vidutinis europiečių vertinimas šiuo klausimu yra 5,9 balo iš 10, kas rodo, jog psichologinė gerovė taip pat yra svarbi siekiant ilgaamžiškumo.
Visgi PSO ekspertai pabrėžia, jog išsaugoti gyvenimo trukmės augimo tendenciją įmanoma tik jei bus aktyviai sprendžiamos rizikos, susijusios su gyvenimo būdu – mažinamas nutukimo plitimas, ribojamas rūkymas ir alkoholio vartojimas. Tai reikalauja ne tik individualių pastangų, bet ir nacionalinių bei tarptautinių strategijų, kurios skatintų sveikesnį gyvenimo būdą, geresnę sveikatos priežiūrą bei švietimą visuomenėje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.