Prancūziją pastarosiomis dienomis drebinantys smurtiniai protestai sukėlė didžiulę socialinę ir ekonominę žalą bei nerimą gyventojams. Sekmadienį vidaus reikalų ministras pranešė apie daugiau kaip 1,8 tūkst. sulaikytų asmenų, o miestuose matyti padegtų automobilių, sudaužytų vitrinų ir išniekotos viešosios erdvės pėdsakai.
Gyvenimas tarp neramumų
Prancūzijoje gyvenantys užsieniečiai ir vietiniai gyventojai jaučia nerimą. Viena iš jų – Lietuvoje žinoma nuomonės formuotoja Deimantė Kazėnaitė, gyvenanti Paryžiuje su vyru prancūzu. Ji socialiniame tinkle „Instagram“ atvirai apibūdino atmosferą ir savo baimes, akcentuodama, kad tai, kas vyksta gatvėse, nebeatitinka taikaus protesto principų.
Deimantė savo žinutėje rašė: „Man nuoširdžiai baisu pagalvoti, kokia ateitis laukia šios šalies. Atrodo, kad esame įsisukę į tokį užburtą ratą, kad beveik neįmanoma suprasti, kada ir kodėl viskas taip siaubingai pakrypo į blogąją pusę. Turime prezidentą, kurio visuomenės palaikymas yra istoriškai žemas. Politinė situacija tokia susiskaldžiusi, kad atrodo, jog viskas krypsta arba į kraštutinę kairę, arba į kraštutinę dešinę. O kur dar smurtas. Atrodo, kad policija yra bejėgė, o paramos užtikrinant įstatymų laikymąsi beveik nėra“, – rašė Deimantė.
Apie anarchiją ir žodžio laisvę
Kazėnaitė aiškiai atskyrė taikius protestus nuo smurtinių veiksmų, kuriuos, jos žodžiais, nebegalima pateisinti demokratijos vardu. Ji rašė: „Norite išgirsti mano nuomonę? Tai NĖRA demokratija. Tai NĖRA žodžio laisvė. Tai – anarchija. Naikindami kieno nors verslą, padegdami svetimą automobilį ar niokodami miestą, kuris priklauso VISIEMS, žmonės neišreiškia jokios idėjos. Tai paprasčiausias nusikalstamas elgesys. Ir man visiškai nesvarbu, ar už tai atsakingi žmonės yra suaugusieji, ar nepilnamečiai. Kiekvienas turi atsakyti už savo poelgius“, – emocijų neslėpė D.Kazėnaitė.
Tokia pozicija atspindi nerimą dėl to, kad smurtas nutildo tikrąjį protestų turinį, atitraukia viešąją diskusiją nuo socialinių ar politinių reikalavimų ir daro negrįžtamą žalą bendruomenėms bei verslams.
Saugumo ir teisiniai aspektai
Deimantė taip pat kelia klausimus apie viešąją saugą ir galimus nusikaltimus: „Mane asmeniškai gąsdina šie jauni vyrai, kurie, atrodo, visiškai nieko nebijo. O kas toliau? Įsilaužimai į žmonių namus? Moterų užpuolimai? Kiek dar toli visa tai turi nueiti, kad pagaliau pasakytume – GANA? Šalis, kurioje žmonės gali laisvai protestuoti, taip pat turėtų būti šalis, kurioje žmonės jaučiasi saugūs. Šie du dalykai niekada neturėtų vienas kitam prieštarauti“, – kalbėjo D.Kazėnaitė.
Ji ragina pareigas atliekantį personalą bei teisėsaugą imtis aiškių veiksmų prieš smurtaujantį mažumą: „Visus į kalejimą, štai, ką aš manau. Demokratinėje visuomenėje mes turime įstatymus, edukaciją ir taisykles dėl priežasties. Ir kai tu padarai nusikaltimą, turi susitaikyti su rimtomis pasekmėmis. Vagi, degini ir kitaip niokoji svetimą turtą? Tai stok prieš įstatymą. Būtent to jie nusipelnė – jokių pasiteisinimų, jokių begalinių antrų šansų”.
Artėjant prezidento rinkimams, politinė įtampa šalyje auga, o sprendimų pakeisti situaciją laukia tiek gyventojai, tiek verslininkai. Kol vyksta teisminiai tyrimai ir sulaikymai, Paryžiaus gyventojams teks susitaikyti su padidintu netikrumu ir atkūrimo darbu, kad miestai vėl taptų saugios kasdienybės erdvėmis.