Vasaros laikotarpis – džiaugsmo, poilsio ir lauko pramogų metas, tačiau kartu tai metas, kai vaikų sveikata yra ypač pažeidžiama. Karštis, ilgalaikė saulės veikla, nenormuotas skysčių vartojimas bei vabzdžių įkandimai gali sukelti rimtų problemų. Šiame straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai požymiai, kuriuos pastebėję tėvai neturėtų delsėti ir turėtų kreiptis į gydytoją, taip pat pateikiami praktiniai patarimai, kaip pasiruošti kelionei ir kaip elgtis įvykus pirmiesiems simptomams.
Perkaitimas ir dehidratacija
„– Su kokiais sveikatos sutrikimais vaikai dažniausiai susiduria šiuo metu?“
„– Pirmiausia, ypatingai tokiomis karštomis dienomis, kainuoja [perkaitimai](http://www.delfi.lt/temos/perkaitimas-sauleje/). Vaikas per ilgai būna saulės šviesoje, mažai vartoja skysčių, neturi tinkamų apsaugos priemonių. Tada ir pakyla temperatūra, ir būna nudegimai, ir vėmimas kartais gali atsirasti.“
Perkaitimas dažnai prasideda palaipsniui: vaikas gali būti prislėgtas, mažiau energingas, svetainės spalva gali pasikeisti, gali didėti prakaitavimas arba, atvirkščiai, būti mažas prakaitavimas esant aukštai temperatūrai. Svarbiausia – nepalikti vaikų ilgą laiką tiesioginėje saulėje, ypač tarp 11 ir 15 val., užtikrinti galvos dangą, apsauginį kremą nuo saulės ir reguliariai priminti gerti vandenį.
Kaip atpažinti pavojų ir kada kreiptis į medikus
„– Kokie simptomai įspėja, kad reikia kreiptis į medikus, jeigu vaikas perkaito ir ką pirma reikėtų daryti, jeigu taip nutiko?“
„– Jeigu temperatūra, pakilusi iki 39–41 laipsnio ir ji laikosi, jau po dienos reikėtų kreiptis į medikus. Jeigu duodame vaistų nuo temperatūros, praeina 6 val. ir ji vėl kyla, tai trunka ilgiau negu parą, būtina pasirodyti pas gydytojus.
Jeigu matome, kad vaikas tampa vangus, nelabai vartoja skysčių, yra suglebęs, tai irgi net nereikia laukti, kad praeitų para, bet iškart pasirodyti pas gydytojus, nes gal jis skysčių daug neteko.
Jeigu vaikas mažai šlapinasi, nuolatos skundžiasi, kad jį kamuoja stiprus troškulys, tai irgi gali rodyti stiprų vandens, tų pačių elektrolitų netekimą.
Todėl būtina skubiai pasirodyti pas specialistus.”
Pirmoji pagalba – atvėsinti vaiką, pernešti į pavėsį ar vėsų patalpą, nuimti perteklinius drabužius, duoti gerti mažais gurkšneliais vandenį ar aktualius elektrolitų tirpalus. Jei būklė nesikeičia arba simptomai progresuoja – kreiptis į gydytoją.
Skysčių poreikis ir maži praktiniai patarimai
„– Kiek tų skysčių mažiesiems reikėtų suvartoti per parą, kai tokios karštos dienos, kad neįvyktų dehidratacija?“
„– Viskas priklauso nuo kūno masės svorio. Maždaug 1 kg turėtų būti apie 30 ml vandens.
Labai rekomenduotina, kad vanduo būtų geriamas mažais gurkšniais dėl to, kad taip jis geriau pasisavinamas. Ta pati taisyklė galioja viduriuojant, vemiant: mažais gurkšniais organizmas geba pasisavinti skysčius. Jeigu dideliais gurkšniais geriame, tada labai daug išprakaituojame.”
Rekomendacija – reguliariai priminti vaikams gerti, pasiūlyti vandenį ar silpnai saldintą gėrimą mažais kiekiais. Venkite labai saldžių gėrimų, kurie gali skatinti viduriavimą ir sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą.
Vabzdžių įkandimai, alergijos ir skiepai
„– Kokių dar nusiskundimų sulaukiate? Ar būna problemų dėl vabzdžių įkandimų?“
„– Dabar ypatingai vaikus labai stipriai alergizuoja [įkandimai](http://www.delfi.lt/temos/ikandimai/). Ateina tėvai, kurių vaikai būna sutinusiomis kojomis nuo įkandimų. Tai yra tikrai nemaža problema. Tokiu atveju rekomenduotina naudoti tepalus, kurie mažina alergijos simptomus.
Taip pat, jeigu yra labai stipri alerginė reakcija ir vaikas labai kasosi, rekomenduotini geriami preparatai nuo alergijos. Jų galima skirti vaikams nuo 2 metų. Jeigu tai yra jaunesnis vaikas, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Jeigu yra labai stiprus niežėjimas, dar galima dėti įvairius vėsius kompresus, nes vėsuma irgi sumažina alerginę reakciją.
Alerginius tepalus ir tabletes galime vartoti, jeigu tai yra vabzdžio įkandimas.
Jeigu tai yra alergija nuo saulės, ar nuo kokios žolės, tinkami tiek vietiškai veikiantys tepalai, tiek geriamos tabletės.”
„– O kelerių metų vaikus galima skiepyti nuo erkinio encefalito ir ar vasara tam tinkamas laikas?“
„– Nuo [erkinio encefalito](http://www.delfi.lt/temos/erkinis-encefalitas/) geriau pasiskiepyti ankstyvą pavasarį arba net žiemos metu, kadangi imunitetas susiformuoja tik praėjus mėnesiui po antros vakcinacijos.
Aišku, skiepytis galima pagal pagreitintą schemą – antras skiepas gali būti suaugusiems po 14 dienų, vaikams tai šiek tiek skirsis. Tačiau, kuo anksčiau turime skiepą, tuo geriau.
Žinoma, jeigu nespėjome pasiskiepyti anksčiau, gerai pasiskiepyti ir vasarą, nes rudenį irgi daug yra erkių.
Vaikams skiepas gali būti ir nuo 2 metų, bet visa tai reikėtų aptarti su šeimos gydytoju, kuris nuspręstų, įvertinęs būklę.”
Vaistinėlė kelionei
„– Ko nepamiršti įsidėti į vaistinėlę, kai ruošiamės į kelionę?”
„– Labai svarbu turėti preparatų nuo alergijos – tepamų ar geriamų, apsaugą nuo vabzdžių ir nuo erkių, kad pasipurškus būtų mažesni įkandimai, vaistų nuo temperatūros, kad turėtume perkaitus ar atsiradus stipriam gerklės skausmui, taip pat nuo apsinuodijimo, jeigu maistas nepilnai iškeptas ar blogai nuplautas produktas, reikia vaistų, kad šiek tiek sugertų toksinus ir padėtų organizmui valytis.
Taip pat reikėtų turėti pleistrus ir antiseptinius purškalus, įvykus kažkokiai traumai, kad nesupūliuotų.”
Be minėtų priemonių, verta pasiimti ir termometrą, švelnius nuskausminamuosius bei vaistus nuo skrandžio negalavimų, vėsinimo kompresus ir kontaktinę informaciją įvykio atveju. Gerai paruošta vaistinėlė ir žinojimas, kada kreiptis į gydytoją, gali išgelbėti atostogas nuo rimtų sveikatos sutrikimų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.