Tyrimas, kurio duomenimis remiasi Melburno institutas, rodo, kad vyresni nei 40 metų darbuotojai dažnai pasiekia geresnių rezultatų dirbdami trumpesnį savaitės laiką. Mokslininkai išanalizavo apie 3,5 tūkst. moterų ir 3 tūkst. vyrų kognityvinius gebėjimus – abstraktų mąstymą, supratimą ir atmintį – bei siekė nustatyti, kaip darbo valandų skaičius veikia rezultatyvumą ir kognityvines funkcijas. Pagal tyrimo duomenis, optimalus našumas buvo siejamas su maždaug 25 valandų darbo savaite, o itin ilgos – 55 ir daugiau valandų per savaitę – reikšmingai mažino darbo efektyvumą.
Sumažėjusio našumo priežastys
Tyrimo autoriai kaip pagrindines našumo smukimo priežastis nurodo nuovargį ir padidėjusį streso lygį. Pasak profesoriaus Colino McKenzie, intelektinės stimuliacijos lygis priklauso nuo darbo trukmės: nors darbas skatina smegenų veiklą, per didelė apkrova lemia organizmo išsekimą. Išsekusios smegenys prasčiau apdoroja informaciją, lėtėja reakcijos laikas, silpsta atmintis ir gebėjimas atlikti sudėtingas užduotis. Todėl ilgiau dirbantys vyresnio amžiaus asmenys gali atlikti tą pačią užduočių apimtį prastesniu greičiu ir kokybe.
Kaip darbo valandos paveikia smegenis?
Darbo valandų skaičius turi tiesioginį poveikį pažintinėms funkcijoms: vidutinis krūvis palaiko smegenų gebėjimą apdoroti informaciją, mokytis ir prisitaikyti prie naujų užduočių. Tyrime nustatyta, kad darbai, kurių trukmė neprasideda nuo per didelės apkrovos, padeda išlaikyti geresnę koncentraciją ir atmintį. Visgi rezultatai rodo, jog poveikis gali skirtis pagal lytį bei darbo pobūdį – daugiau nei 30 valandų per savaitę ypač neigiamai veikė vyresnio amžiaus vyrų kognityvines funkcijas. Profesorius McKenzie atkreipia dėmesį, kad nors tradicinė 40 valandų savaitė gali padėti išlaikyti tam tikrą smegenų stimuliaciją, ji dažnai nepadidina darbo našumo ir gali net jį sumažinti.
Praktiniai patarimai darbdaviams ir darbuotojams
Remiantis tyrimo išvadomis, naudinga apsvarstyti lankstesnius darbo grafikus: sutelktą darbo savaitę (pavyzdžiui, 3 darbo dienos), trumpesnes darbo valandas per dieną, galimybę dirbti nuotoliniu būdu ir reguliarias pertraukas.
Darbdaviai turėtų eksperimentuoti su mažesnėmis grupėmis, vertindami ne tik praleistą laiką, bet ir faktiškai pasiektus rezultatus. Darbuotojams verta rūpintis poilsiu, laikytis darbo ir poilsio ribų, planuoti atostogas ir atkreipti dėmesį į ergonomiką bei miego kokybę, nes tai tiesiogiai veikia kognityvines funkcijas.
Svarbu pabrėžti ir tyrimo ribotumus: gauti rezultatai gali skirtis skirtingose šalyse, priklausomai nuo kultūros, darbo rinkos ypatybių bei konkretaus darbo pobūdžio. Be to, individualūs skirtumai (asmeninės savybės, karjeros pasirinkimas, sveikatos būklė) daro didelę įtaką tam, kaip žmogus reaguoja į darbo krūvį. Vis dėlto bendras rekomenduojamas principas aiškus – per didelis darbo valandų kiekis didina stresą ir mažina produktyvumą, o optimaliai subalansuota darbo savaitė gali pagerinti tiek gerovę, tiek darbo rezultatus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.