Patyręs onkologas Davidas Khayatas, remdamasis ilgamete klinikine patirtimi ir mokslo šaltiniais, akcentuoja, kad vėžio atsiradimo priežasčių yra daug ir jas veikia ne tik biologiniai veiksniai, bet ir emocinis fonas. „Kiek daug per ilgą karjerą regėjau ligonių, kurie sportavo, nerūkė, buvo vegetarai, bet, savo didžiai, nuostabai susirgo vėžiu. Ir kiek daug pacientų man atskleidė, jog prieš išgirsdami diagnozę išgyveno didžiulį sielvartą. Tad galiu teigti, kad tikrai egzistuoja ryšys tarp vėžio ir emocijų“, – naujausioje knygoje „Visa tiesa apie vėžį“ teigia prof. D. Khayat.
Septyni aukso patarimai
Prof. Khayatas siūlo septynis paprastus, tačiau nuosekliai taikomus būdus, kurie padeda palaikyti emocinę pusiausvyrą, stiprinti imuninę sistemą ir taip sumažinti bendrą sergamumo riziką. Šie metodai nėra garantija nuo ligos, tačiau jie praturtina kasdienybę ir palankiai veikia organizmo atsparumą.
1. Medituokite. Meditacija padeda sumažinti lėtinį stresą, pagerina koncentraciją ir emocinį atsparumą. Net 10–15 minučių kasdien gali sumažinti streso hormonų lygį, pagerinti miegą ir padėti geriau valdyti įtampą. Rekomenduojama pradėti nuo trumpų, reguliarių praktikų ir po truputį ilginti laiką.
2. Kvėpuokite sąmoningai. Sąmoningas, gilus kvėpavimas reguliuoja nervų sistemą ir mažina nerimą. Kvadratinis kvėpavimas su keturiomis lygiomis fazėmis (įkvėpimas–sulaikymas–iškvėpimas–sulaikymas) padeda atkurti pusiausvyrą ir sumažinti simpatinės nervų sistemos perdegimą.
3. Masažuokite saulės rezginį. Lengvas spaudimas ir sukamieji judesiai pilvo srityje bei šilti delnai gali padėti sumažinti raumeninę įtampą ir nerimą. Šio tipo savimasažas gerina organų kraujotaką ir sukuria ramybės pojūtį, kas svarbu ilgalaikėje sveikatos profilaktikoje.
4. Susikurkite inkarą. Inkaro technika – tai konkretus gestas ar signalas, susietas su ramiu emociniu stavu. Jis leidžia greitai suaktyvinti ramybės reakciją stresinėse situacijose. Konsultacija su sofrologu ar psichologu padės sukurti veiksmingą asmeninį inkarą.
5. Stimuliuokite užkrūčio liauką. Švelnus užkrūčio (timo) srities masažas ar tapšniojimas derinant su kvėpavimo pratimais gali skatinti imuninės sistemos tonusą ir sukelti teigiamą fiziologinę reakciją bei emocinį atgaivinimą.
6. Kurkite ir užsiimkite rankdarbiais. Kūrybinė veikla – muzika, piešimas, mezgimas ar net spalvinimas – sumažina stresą, padeda susitelkti į šią akimirką ir atkuria psichologinę pusiausvyrą. Reguliarus kūrybinis darbas veikia kaip psichoterapinė priemonė.
7. Sėkite – naudokite fitoterapiją. Kai kuriais atvejais augaliniai preparatai gali būti naudingi nerimo simptomams ir funkciniams sutrikimams mažinti. Vis dėlto prieš pradedant vartoti žoleles ar papildus būtina pasitarti su kvalifikuotu fitoterapeutu ar gydytoju dėl sąveikos su kitais vaistais ir individualių kontraindikacijų.
Apibendrinant, prof. Khayatas ragina derinti emocinę higieną su sveiku gyvenimo būdu: fizine aktyvacija, subalansuota mityba, reguliariu poilsiu ir profesionalia sveikatos priežiūra. Šių paprastų, bet nuosekliai taikomų praktikų integracija į kasdienybę gali padėti sumažinti lėtinio streso poveikį organizmui ir prisidėti prie ilgesnės bei geresnės gyvenimo kokybės.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.