Vokiečių gydytoja apie visuotinį svarbaus vitamino trūkumą: medikai įrodinėja jo reikalingumą
Vitaminas D organizmui reikalingas ne tik kaulams — jis veikia kaip hormonas ir dalyvauja daugelio organų ir sistemų reguliacijoje. Nors saulės spinduliai skatina vitamino D gamybą odoje, saulė nėra vienintelis jo šaltinis: šio vitamino galima gauti ir su maistu arba papildais. Dėl jo plataus poveikio įvairių sričių medikai vis dažniau pabrėžia vitamino D svarbą sveikatai.
Vitamino D daugiausia randama riebiose žuvyse — lašišose, silkėse, tunuose, sardinėse, unguriuose — taip pat žuvų taukuose. Mažesniais kiekiais jis pasitaiko jaučių kepenyse, kiaušinių tryniuose ir kai kuriuose valgomuosiuose grybuose. Iš provitaminų odoje susidarantis vitaminas D rodo, kad jis organizme atlieka hormonų funkciją, todėl jo trūkumas gali paveikti plačią sveikatos sritį.
Skirtingi specialistai pastebi naudingą vitamino D poveikį savo srityse: psichiatrai kalba apie jo reikšmę nuotaikoms ir miego kokybei, imunologai – apie imuninės sistemos stiprinimą, ginekologai – apie kaulų tankį ir osteoporozės prevenciją. Sporto medikai pabrėžia jo reikšmę raumenų funkcijai ir ištvermei. Vidaus ligų gydytojai, onkologai ir neurologai taip pat atkreipia dėmesį į galimą vitamino D vaidmenį širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir autoimuninių susirgimų prevencijoje bei terapijoje.
Tarp medicinos bendruomenės sutariama dėl vitamino D svarbos, tačiau ginčai kyla dėl optimalių kraujyje rekomenduojamų koncentracijų. Tyrimų duomenys rodo, kad didelė dalis gyventojų turi nepakankamą 25‑hidroksivitamino D koncentraciją kraujyje, o žiemos metu organizmo atsargos sumažėja. Net saulėtomis vasaros dienomis trūksta daugeliui — į rizikos grupes patenka vyresni žmonės, mažai laiko lauke leidžiantys asmenys bei moterys, kurių apranga riboja odos poveikį saulei.
Reikėtų atkreipti dėmesį: vitamino D gamybą odoje skatina tik UV‑B spinduliai. Soliariniai įrenginiai, sklindantys daugiausia UV‑A, vitamino D nesukuria. Tyrimai neparodė reikšmingo vitamino D sumažėjimo žmonėms, naudojusiems apsauginius kremus, tačiau praktikoje dažnai kremas tepamas netinkamai arba nepakankamai dažnai, tad dalis UV‑B vis tiek pasiekia odą.
Gydytojai rekomenduoja atlikti kraujo tyrimą ir, esant poreikiui, vartoti papildus. Dozės labai skiriasi pagal poreikį: nuo 400 TV per dieną iki didesnių keletą kartų per savaitę skiriamų dozių — tokias gydytojas gali paskirti individualiai. Saugi alternatyva — maistas: žuvų taukai ar riebios žuvys, tačiau kasdien suvartoti reikiamus kiekius kai kuriems būtų nepraktiška.
Praktiški patarimai: norint skatinti vitamino D gamybą, trumpai pasinaudokite saule — apie 15–30 minučių didesnėms kūno dalims (pvz., pilvui ar kojoms) be apsaugos, jei oda nėra itin jautri. Vis dėlto ilgalaikė ir intensyvi saulė rizikuoja odos vėžiu, todėl reikalingas kompromisas: saugoti veidą ir kitas jautrias vietas, o esant abejonių pasitarti su gydytoju dėl testavimo ir papildų.
Vitamino D reikšmė yra daugialypė, todėl jo trūkumo prevencija ir korekcija turi būti individualizuota, grindžiama kraujo tyrimais ir gydytojo rekomendacijomis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.