Kasos vėžys dažnai vystosi nepastebimai, nes ankstyvieji simptomai yra neryškūs arba gali būti painiojami su kitomis, mažiau rimtomis ligomis. Vienas iš labiausiai pastebimų, bet dažnai nuvertinamų požymių yra gelta – odos arba akių baltymų pageltimas, kurį galima aptikti net atsistojus prieš veidrodį. Svarbu atkreipti dėmesį į tokio pobūdžio pokyčius ir nekreipti jų į šalį kaip laikinų estetikos ar nuovargio apraiškų.
Pirmieji požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
Gelta atsiranda, kai organizme kaupiasi bilirubinas – geltonas pigmentas, susidarantis skaidant raudonuosius kraujo kūnelius. Bilirubino kiekio padidėjimą gali sukelti įvairios priežastys: kepenų ligos, tulžies latakų užsikimšimas arba augliai, įskaitant kasos vėžį. Gelta dažnai pastebima pagal akių baltymus, tačiau žmonės su tamsesne oda turi itin įsižiūrėti į akių būklę, nes odos atspalvis gali slopinti geltonumą.
Be gelta, kasos vėžys gali pasireikšti apetito praradimu, nepaaiškinamu svorio kritimu, nuovargiu, virškinimo sutrikimais, pykinimu, kartais karščiavimu ir skausmu viršutinėje pilvo dalyje arba nugaroje. Šie simptomai nėra specifiniai ir gali būti priskiriami daugybei kitų būklių, todėl ilgiau besitęsiantys arba progresuojantys požymiai turi būti ištirti.
Rizikos veiksniai ir kada kreiptis
„Liga vystosi nepastebimai, nes simptomai gali būti neryškūs arba nespecifiniai. Todėl labai svarbu suprasti su vėžio rizika susijusius gyvenimo būdo veiksnius. Smulkūs, bet nuoseklūs įpročiai gali turėti lemiamą įtaką“, – sako Jungtinėje Karalystėje (JK) dirbanti šeimos gydytoja Asiya Maula. Pagrindiniai rizikos veiksniai apima rūkymą, perteklinį alkoholio vartojimą, nesveiką mitybą ir antsvorį. Taip pat reikšmės turi amžius – šis vėžys dažniau diagnozuojamas vyresnio amžiaus žmonėms.
Organizacijos duomenys rodo, kad kasos vėžys yra viena mirtiniausių vėžio formų.
Pagal tam tikras JK statistikas, kasmet diagnozuojama tūkstančiai naujų atvejų, o daugiau nei pusė jų pasitaiko vyresniems nei 75 metų žmonėms. Dėl vėlyvos diagnozės išgyvenamumas yra mažas: mažiau nei 10 proc. pacientų gyvena penkerius metus ar ilgiau po diagnozės nustatymo.
Dėl šių priežasčių svarbu nedelsti: jei pastebėjote geltoną akių baltymą, užsitęsusį vėmimą, nuolatines virškinimo problemas ar neaiškų svorio kritimą, kreipkitės į šeimos gydytoją. Medikams nustačius, kad simptomus sukelia ne vėžys, dažniausiai paaiškės gerybinės priežastys, tačiau ankstyva diagnostika žymiai pagerina gydymo galimybes ir prognozę.
Prevencijos priemonės apima rūkymo metimą, saikingą alkoholio vartojimą, sveikesnę mitybą, aktyvų gyvenimo būdą ir reguliarų bendros sveikatos stebėjimą. Atsakingas požiūris į savo organizmo signalus ir laiku kreipimasis į gydytojus yra paprastos, bet esminės priemonės, galinčios išgelbėti gyvybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.