Kaune mirus kūdikiui, šeimos gyvenimo aplinkybės ir kaimynų signalai sukėlė platų visuomenės ir institucijų dėmesį. Kauno klinikos informavo vaiko teisių tarnybą apie kūdikio sunkią būklę, tačiau pranešimas apie mirtį pasiekė tarnybas jau po įvykio, todėl kilo diskusija dėl reagavimo laiko, šeimos priežiūros ir įstatyminių galimybių užtikrinti vaikų saugumą.
Šeimos aplinka ir kaimynų pranešimai
Kaimynai, pažįstantys šeimą, teigia, kad naujagimio išvaizda nuo gimimo rodė, jog jam reikalinga medicininė pagalba, kurios, jų nuomone, iš karto nebuvo suteikta. Viena kaimynė sakė: „Jeigu nebūtų pastebėję svetimi žmonės, kad jau yra gimęs šitas kūdikis, neaišku, kokia lemtis. Pagal gyvenimo būdą jie nesikreipė į ligoninę, nesilanko pas gydytojus nėštumo metu, gimdo namuose. Manau, tai mano subjektyvi nuomonė, kad kūdikis dėl tėvų aplaidumo ligoninėje atsidūrė per vėlai”.
Ta pati pašnekovė pridūrė: „Esu pasipiktinusi, kad eskaluojamas paskutinis momentas, kai vaikelis mirė ir visi gaili. Aš tikrai nesu už vaikų teises, bet, mano supratimu, šita šeima vaikų teisės jau turėjo susidomėti seniai”. Kaimynų pranešimai ir anoniminių skundų pėdsakai lėmė policijos apklausas, tačiau tam tikri tyrimai buvo uždaryti.
Medicininis kontekstas: Patau sindromas
Tėvas pateikė informaciją, kad kūdikis turėjo Patau sindromą (Trisomija 13), dėl kurio vaikas negalėjo įprastai žįsti ir normaliai augti. Tėvas Mintautas pasakojo: „Mes gimdėme namuose. Vaikelis gimė su gomuriuko ir lūpos nesuaugimu. Kaip vėliau sužinojome, tai genetinė liga – Patau sindromas. Jis negebėjo žįsti, tai mes jį maitindavome pipete, lašindavome, matuodavome, kokį kiekį suvalgydavo, tai buvo gerai viskas.”
Patau sindromas yra sunki genetinė būklė, dažnai susijusi su daugybinėmis organų anomalijomis ir dideliu mirtingumu ankstyvame amžiuje.
Medicininė priežiūra tokiems kūdikiams gali reikalauti specializuotos neonatologinės pagalbos, parenterinio maitinimo ar chirurginių intervencijų priklausomai nuo anomalijų pobūdžio.
Tarnybų veiksmai ir sprendimai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba svarsto galimybę laikinai paimti šeimos vaikus ir suteikti jiems apsaugą, todėl šeimai buvo pasiūlyta apsigyventi krizių centre. Policija gavo skundą dėl šeimos, tačiau 2025 m. vasarį pareigūnai nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo. Tėvas Mintautas pateikė savo versiją apie policijos kvietimus: „Buvo kvietimas policijos apklausti. Nuėjau, policijos pareigūnai atsisakė su manimi kalbėti, sakė, kad su mano žmona nori kalbėti. Nežinojau, apie ką čia, atvežiau žmoną, kad pakalbėtų, anonimas pareiškimą parašė. Uždarytas buvo tas tyrimas”.
Rajono savivaldybė ir socialinės tarnybos nurodo, kad šeima anksčiau turėjo atvejo vadybą, gyveno socialiniame būste, vėliau persikėlė, o vaikų mokymas vyko privačiose iniciatyvose. Socialinės institucijos teigia, kad nuo 2023 m. nebuvo akivaizdžių požymių, kad reikėtų nuolatinės priežiūros, tačiau po tragiško įvykio situacija peržiūrima.
Konfliktai dėl medicininės pagalbos ir skiepų
Vietos atstovai praneša apie šeimos nenorą priimti tam tikrų paslaugų ir atsisakymą skiepytis. Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja prisiminė ankstesnį atvejį: „Aš buvau susidūrusi tiek, kad jie buvo apsigyvenę pas tokią senolę ir tiesiog neleido jos vežti į gydymo įstaigą, teikti pagalbos. Buvau iškviesta pas senolę, kvietė jos brolis, nes jie savavališkai pasiėmė iš ligoninės, ji po insulto, nedavė vaistų. Na, tokia situacija”.
Tragiški įvykiai pabrėžia įstatymų, medicinos ir socialinių institucijų bendradarbiavimo svarbą: laiku gauti informacija, užtikrinti prieinamą medicininę pagalbą ir, esant rizikai vaikams, taikyti apsaugos priemones. Tyrimas ir sprendimai dėl šios šeimos bus toliau derinami tarp tarnybų, atsižvelgiant į vaikų interesus ir teisinius reikalavimus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.