Mokytoja Veronika Naumova-Kazilionė viešai papasakojo apie savo patirtį Vilniaus Santaros klinikose, kur naktį ji praleido dėl prastų tyrimų rezultatų. Savo socialiniuose tinkluose paviešinusi garso įrašus, ji atkreipė dėmesį tiek į pagyrimus vakarinei pamainai, tiek į kritiškus pastebėjimus dėl rytinės pamainos elgesio. Istorija sulaukė plačios reakcijos – ne tik dėl asmeninio pasakojimo, bet ir dėl platesnės diskusijos apie pagarbų bendravimą sveikatos priežiūros įstaigose.
Ką pasakojo Veronika
Veronika socialiniame tinkle rašė: „Ilgai galvojau, ar viešinti šiuos balso įrašus, bet nusprendžiau netylėti. Nes nemėgstu nepagarbos ir neteisybės. Šią naktį praleidau Santaros klinikose, nes mano tyrimų rezultatai buvo prasti, nors savijauta jau gerėjo.” Ji atkreipė dėmesį, kad vakarinė pamaina buvo itin rūpestinga, o slaugytojai dirbo profesionaliai ir šiltai bendraudami su pacientais. Tuo tarpu rytinė pamaina, anot jos, demonstravo nepagarbų elgesį ir garsius, necenzūrinius pokalbius priėmimo skyriuje.
Konkreti situacija priėmimo skyriuje
Pasak Veronikos, problemos prasidėjo apie 7–8 val. ryto, kai darbuotojų pokalbiai ir keiksmai tapo įkyrūs ir trukdė sergantiems pacientams. Ji pasakojo, kad vyresnio amžiaus moteris maloniai paprašė jaunesnių darbuotojų būti ramesnėmis dėl galvos skausmo, tačiau sulaukė atšiauraus atsakymo: „Ir ką? Man irgi skauda. Čia mūsų darbo vieta, ką, negalima kalbėtis?” Šis epizodas paskatino Veroniką įsikišti ir priminti apie profesinę etiką bei pagarbų elgesį su sergančiais žmonėmis.
Kodėl svarbu atkreipti dėmesį
Tokia situacija primena, kad gydymo įstaigos yra vieta, kur pacientai turi jaustis saugūs ir gerbiami. Net ir stresinėse darbo sąlygose slaugytojų ir kitų darbuotojų elgesys daro tiesioginę įtaką paciento būklei ir pasitikėjimui sistema. Veronika pažymėjo, kad jos tikslas nėra diskredituoti visą personalą – ji ypatingai pagyrė vakarinę pamainą ir viešai išreiškė padėką už suteiktą pagalbą.
Veiksmai ir lūkesčiai
Mokytoja teigia, kad apie incidentą rašė Santaros klinikų generaliniam direktoriui ir tikisi atsakymo bei priemonių, kurios primintų darbuotojams elementarias profesinės etikos taisykles. Ji taip pat ragina vadovybę įvertinti pamainų darbo atmosferą ir užtikrinti, kad pacientams būtų teikiama ne tik medicininė, bet ir žmogiška pagalba. Veronikos žinia yra aiški: „GERBKITE VIENI KITUS. Ypač ten, kur žmonės ateina tada, kai jiems skauda, baisu ar tiesiog labai reikia kito žmogaus pagalbos”.
Ši istorija atveria platesnį klausimą apie sveikatos priežiūros įstaigų kultūrą ir darbuotojų palaikymo poreikį sudėtingomis darbo sąlygomis. Pacientų saugumas ir pagarba turėtų būti prioritetas, o vieši pasakojimai, kaip Veronikos, gali paskatinti pokyčius bei diskusiją apie profesionalumą gydymo įstaigose.
