Miokardo infarktas dažnai užklumpa netikėtai ir gali būti pirmasis signalas apie rimtus kraujotakos sutrikimus. Daugeliui pacientų pirmasis susidūrimas su koronarinėmis širdies ligomis yra būtent infarktas, todėl svarbu suprasti rizikos veiksnius, profilaktikos priemones ir ankstyvosios diagnostikos reikšmę.
Rizikos veiksniai ir kodėl jų dažnai nepastebime
Padidėjęs „blogasis“ cholesterolis, aukštas cukraus kiekis kraujyje, hipertenzija ir antsvoris – tai pagrindiniai rizikos veiksniai, kuriuos dažnai lydi jokie ar labai menki simptomai. Daug žmonių mano, kad jaučiasi sveiki ir dėl to neituos profilaktiškai tirti savo kraujo rodiklių ar kraujospūdžio. Tačiau tokia vėluojanti diagnostika reiškia, kad ligos nustatomos tik atsiradus komplikacijoms, pavyzdžiui, miokardo infarktui ar insultui.
– **Ar kiekvienam žmogui gresia pavojus patirti infarktą?**
Net jaunas, save laikantis sveiku žmogus gali turėti paslėptų rizikos veiksnių. Biologinis amžius ir kraujagyslių amžius gali skirtis: 40 metų žmogaus kraujagyslės gali būti „seni“, o 90-mečio – geros būklės. Todėl svarbu reguliariai tikrinti cholesterolį, gliukozę ir kraujospūdį, ypač jei šeimoje yra ankstyvų širdies ligų atvejų.
Nutukimas, paveldimumas ir kraujagyslių sveikata
Yra skirtingi nutukimo tipai: pilvinis (obuolio formos) yra labiau susijęs su vidaus organų riebalų kaupimusi ir didesne širdies ligų rizika nei kriaušės tipo kūno sudėjimas. Jei šeimoje anksti pasitaikė infarktas arba insultas (motina <65 m., tėvas <55 m.), verta atlikti išsamesnę lipidų apykaitos analizę – gali būti paveldima dislipidemija.
– **Jei žmogus turi antsvorį, bet neturi padidėjusio kraujospūdžio, ar jam vis tiek gresia infarktas? Kada šis pavojus padidėja?**
Rizika didėja, kai kartu atsiranda keli faktoriai: padidėjęs cholesterolis, cukraus kiekis ar šeiminė anamnezė. Net vienas neištaisytas rizikos veiksnys ilgainiui veda į aterosklerozę – kraujagyslių sienelių uždegimą, plokštelių susidarymą ir galimą spindžio mažėjimą ar užsikimšimą.
Praktiniai žingsniai kraujotakai gerinti
Profilaktika prasideda nuo gyvenimo būdo: mesti rūkyti, riboti alkoholį, laikytis subalansuotos mitybos ir reguliariai judėti. Dietoje reikėtų akcentuoti polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinius (alyvuogių, linų sėmenų ar riešutų aliejus), vengti greitų angliavandenių ir transriebalų. Fizinis aktyvumas reguliariai pagerina kraujotaką, mažina antsvorį ir gerina lipidų profilį.
– **Kiek kraujagyslėms yra svarbi mityba?**
Koreguojant mitybą dažnai galima ženkliai sumažinti riziką be vaistų. Tačiau kai rizika labai didelė, reikalinga medikamentinė terapija. Be to, prie gyvenimo būdo pokyčių naudinga apsvarstyti ir papildomas augalinės kilmės priemones, pvz., natokinazę ar raudonų mielių fermentuotų ryžių ekstraktą (monakolinas K), kurios kai kuriais atvejais padeda kraujotakai ir cholesterolio kontrolei – apie tai reikėtų tartis su gydytoju.
Reguliarūs profilaktiniai tyrimai, ankstyvoji diagnostika ir nuoseklus gydytojo patarimų laikymasis yra pagrindas išvengti infarkto ir saugoti kraujotakos sistemą ilgame laikotarpyje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.