Sėdite ramiai, bet staiga pajuntate stipriau plakant širdį. Kartais atrodo, kad vienas dūžis praleistas, o kitas – neįprastai stiprus. Po kelių sekundžių viskas baigiasi, tačiau mintys apie tai lieka ilgiau.
Vien šis pojūtis dar nepasako, ar širdies ritmas pavojingas. Didelę reikšmę turi tai, kiek epizodas trunka, kaip dažnai kartojasi ir ar kartu atsiranda kitų simptomų. Kava, nuovargis bei stresas taip pat gali paveikti širdies plakimo jutimą.
Ką verta žinoti apie ritmo permušimus?
NHS rašo, kad palpitacijas gali sukelti miego trūkumas, nerimas, kofeinas, alkoholis, kai kurie vaistai ar menopauzės pokyčiai. Kartais priežastis – mažakraujystė, skydliaukės veiklos suaktyvėjimas ar širdies aritmija. Net jei epizodai trumpi, dažnėjant juos svarbu įvertinti. EKG ar ilgalaikis ritmo registravimas gali padėti nustatyti priežastį.
Ką galite padaryti patys?
Pasižymėkite epizodo laiką, trukmę, ką veikėte ir ar buvo dusulys, skausmas, galvos svaigimas. Stebėkite kofeino kiekį ir miego trukmę. Jei permušimai kartojasi, užsiregistruokite pas gydytoją; nevartokite savarankiškai kitam žmogui paskirtų širdies vaistų.
Dar viena svarbi detalė
Širdies permušimai nebūtinai rodo pavojingą aritmiją, tačiau vien iš pojūčio jų atskirti negalima. Laikrodžio užfiksuotas pulso skaičius ar telefono programėlės perspėjimas gali būti naudinga detalė gydytojui, bet nėra lygiavertis medicininei diagnozei. Jei epizodai trumpi ir reti, dažnai padeda sistemingas stebėjimas; jei dažnėja, tyrimai tampa svarbesni.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Jei stiprų ar nepraeinantį širdies plakimą lydi krūtinės skausmas, dusulys, alpimas arba priešalpiminis silpnumas, būtina skubi pagalba – skambinkite 112.
Informacijos šaltiniai
Straipsnis informacinio pobūdžio; jis nepakeičia individualios gydytojo konsultacijos. Nuotrauka – iliustracinė.