Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose. Tai buvo pirmasis abiejų šalių ministro lygio kontaktas per kelerius pastaruosius metus, ir jis iš karto sulaukė intensyvių vertinimų tiek Vokietijos, tiek tarptautinėje žiniasklaidoje.
Susitikimo priežastys ir kontekstas
Ministras Wadephulas teigė, kad „Dabar, mano nuomone, atėjo laikas, kai turime kalbėtis“. Jis pažymėjo, jog dialogo pertrūkimas po karo pradžios buvo „tinkama ir būtina“ reakcija į Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą, tačiau dabar mato prasmę atverti tam tikrus kanalus. Viena iš nurodytų susitikimo priežasčių – noras aiškiai parodyti pasirengimą ginti Vokietiją po incidentų, tokių kaip Rusijos tariamai naudojami dronai netoli Leipcigo oro uosto. Kita priežastis – kolegų iš Pietų pusrutulio šalių prašymai dėl grūdų eksporto ir humanitarinių klausimų, kuriems spręsti reikalingas tarptautinis dialogas.
Žiniasklaidos reakcijos: nuo kritikos iki palaikymo
Vokietijos leidiniai suskilo vertinimuose. „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ kritikavo susitikimą pavadindamas jį „Rankos paspaudimas netinkamu metu“ ir tvirtino, kad šio žingsnio priežastys nėra pakankamai pateisintos. Apžvalgininkas pabrėžė, kad ilgą laiką Vokietijos politika siekė vizualiai izoliuoti Kremliaus režimą, todėl kontaktai gali būti suvokiami kaip silpnumo ženklas.
Priešingai, „Süddeutsche Zeitung“ vertino pokalbį pragmatiškai: nors Rusija neparodė noro derėtis, susitikimas leido aiškiai perduoti Vokietijos poziciją ir patikrinti Maskvos reakciją. „Su draugais derėtis nereikia, tačiau su priešininkais reikia“, – citavo Wadephulo žodžius ir pabrėžė, kad diplomatinis kontaktas dažnai yra priemonė aiškinti ribas ir signalus.
Politinės pasekmės ir tolimesnės gairės
Dienraščiai pažymi, kad Wadephulas prisiėmė politinę riziką: susitikimas gali turėti įtakos vidaus politinei kovai, ypač rytinėse žemėse, kur stiprėja partijų, raginančių keisti požiūrį į Rusiją, balsai.
Tačiau suteikta galimybė viešam kontaktui taip pat parodė principinį Vokietijos ketinimą dalyvauti sprendžiant tarptautines krizes aktyviau nei iki šiol.
Analitikai sutaria, kad bet kokie tolimesni žingsniai privalo būti koordinuoti su sąjungininkais ir Ukraina. Pokalbiai su Rusija, jei jie bus tęsiami, turėtų būti grindžiami aiškiomis sąlygomis: paliaubos, grūdų eksporto užtikrinimas ir atsakomybė už tarptautinės teisės pažeidimus. Be to, svarbu, kad bet kokios derybos vyktų Europos lygiu, išlaikant solidarumą su nukentėjusia šalimi.
Šis susitikimas – ne vienintelė diplomatijos dalis, o signalas, kad Vokietija ieško veiksmingų būdų spręsti krizę, neatsisakydama principų. Kiek jis pakeis realią politiką priklausys nuo to, ar Maskva parodys pasirengimą konstruktyviam dialogui ir ar tarptautinės partnerės palaikys bendrą kursą.