Naujas Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidžia, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų vertina vakcinaciją teigiamai, tačiau abejonės ir informacijos trūkumas vis dar lemia skiepų atsisakymus. Tyrimo rezultatai parodo tiek pasitikėjimą sveikatos apsaugos priemonėmis, tiek aiškias spragas, kurias būtina užpildyti siekiant didesnio visuomenės saugumo.
Tyrimo pagrindiniai rezultatai
Apklausa parodė, kad 73 proc. respondentų skiepus vertina teigiamai: 34 proc. juos vertina labai teigiamai, o 39 proc. – greičiau teigiamai. Neigiamą požiūrį išreiškė 18 proc., dar 9 proc. neturėjo nuomonės. Tokie rodikliai rodo, kad bendras pasitikėjimas vakcinacija išlieka stiprus, tačiau reikšminga mažuma vis dar skeptiška.
Žinios ir atsisakymai
Informuotumo apie rekomenduojamą vakcinaciją lygis yra aukštas: 92 proc. respondentų žino, kad tiek vaikams, tiek suaugusiesiems rekomenduojama skiepytis nuo tam tikrų ligų. Vis dėlto per pastaruosius penkerius metus 22 proc. apklaustųjų bent kartą atsisakė rekomenduojamo skiepo sau ar savo vaikui. Tai rodo, kad žinojimas apie rekomendacijas dar nereiškia įsitikinimo jų laikytis.
Kodėl žmonės atsisako skiepytis?
Dažniausios atsisakymo priežastys yra aiškios: 41 proc. atsisakiusių nurodė baimę dėl galimo šalutinio poveikio, 39 proc. abejoja vakcinų veiksmingumu, 27 proc. mano, kad skiepai nėra būtini, o penktadaliui liga neatrodo pakankamai pavojinga. Be to, beveik kas penktas pripažino, kad neturėjo pakankamai informacijos apie siūlomą vakciną. Tokie motyvai dažnai kyla iš klaidinančios informacijos šaltinių ir socialinių tinklų diskusijų, todėl būtina stiprinti patikimos komunikacijos kanalus.
Gripo vakcinacijos informuotumas ir ketinimai
Tyrimas taip pat fiksuoja augantį žinojimą apie nemokamą gripo vakcinaciją tam tikroms gyventojų grupėms: 65 proc. apklaustųjų žinojo, kad rizikos grupėms gripo vakcina apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, dar 27 proc. yra girdėję apie tokią galimybę, bet nežino detalių, o 8 proc.
apie tai nieko nežinojo. Praėjusiais metais tokią galimybę žinojo 52 proc. respondentų.
Nepaisant to, pasirengimas skiepytis nuo gripo išlieka nevienareikšmis: 27 proc. planuoja skiepytis artėjančiam rudens–žiemos sezonui, 35 proc. to nedarys, o 38 proc. dar nėra apsisprendę. Tai rodo, kad žinojimas ne visuomet reiškia veiksmą — sprendimą lemia tiek asmeninės nuostatos, tiek sveikatos priežiūros prieinamumas ir pasitikėjimas informacija.
Ką primena VLK
VLK primena, kad nuo gripo nemokamai gali pasiskiepyti 65 metų ir vyresni gyventojai, nėščiosios, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, 2–7 metų vaikai, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai bei sveikatos mokslų studijų krypčių grupės studentai, kurių programos praktinė dalis vyksta gydymo įstaigose. Dėl kompensuojamos vakcinacijos gyventojai turėtų kreiptis į savo gydymo įstaigą, kurioje yra prisirašę.
Ekspertų žodis
„Tyrimo rezultatai rodo, kad gyventojai supranta vakcinacijos naudą, tačiau daliai jų vis dar trūksta patikimos informacijos. Baimė dėl šalutinio poveikio ar abejonės vakcinų veiksmingumu dažnai kyla remiantis klaidinančiais šaltiniais. Todėl labai svarbu apie skiepus kalbėtis su sveikatos priežiūros specialistais ir priimti sprendimus remiantis mokslo įrodymais. Skiepai išlieka viena veiksmingiausių priemonių apsisaugoti nuo sunkių užkrečiamųjų ligų ir jų komplikacijų“, – sako VLK Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė.
Santraukuodami tyrimo rezultatus, galime daryti išvadą, kad nors pasitikėjimas vakcinacija yra didelis, būtina tęsti nuoseklią ir aiškią visuomenės informavimo kampaniją, skatinti dialogą su gydytojais bei užtikrinti patogų ir prieinamą skiepijimąsi visoms rizikos grupėms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.