Naujas mokslinis tyrimas rodo, kad mitybos įpročiai gali turėti didesnės įtakos vėžio rizikai nei manyta anksčiau. Manoma, kad apie 80 tūkst. 2015 metais Jungtinėse Valstijose diagnozuotų naujų vėžio atvejų buvo susiję su prasta mityba, o tai sudaro reikšmingą dalį visos vėžio naštos. Tyrimo išvados publikuotos leidinyje „JNCI Cancer Spectrum“ ir atkreipia dėmesį į konkrečias maisto grupes, kurių trūkumai arba pertekliai labiausiai prisidėjo prie susirgimų.
Tyrimo pagrindiniai rezultatai
Autoriai vertino septynis mitybos veiksnius: mažą daržovių, vaisių, visadalių grūdų ir pieno produktų vartojimą bei didelį perdirbtos mėsos, raudonos mėsos ir saldžių gazuotų gėrimų suvartojimą. Tyrimo autoriai pažymi: „Tai sudaro apie 5,2 proc. visų naujai diagnozuotų invazinio vėžio atvejų tarp suaugusiųjų Jungtinėse Valstijose 2015 metais, – sakė viena iš tyrimo autorių, mitybos ir vėžio epidemiologijos specialistė iš Bostone veikiančio Tuftos universiteto Fang Fang Zhang. – Ši proporcija yra panaši su proporcija [vėžio] atvejų, siejamų su alkoholio vartojimu.“
Kokios maisto grupės mosto svarbiausios?
Mokslininkai nurodo, kad „Nepakankamas visadalių grūdų vartojimas buvo siejamas su didžiausia vėžio našta Jungtinėse Valstijose. Prie to dar prisideda ir mažas pieno produktų vartojimas, didelis perdirbtos mėsos vartojimas, mažas daržovių ir vaisių vartojimas, didelis raudonos mėsos ir saldžių gazuotų gėrimų vartojimas“, – sakė mokslininkė. Ankstesni tyrimai taip pat patvirtino atskirų komponentų įtaką: „Ankstesni tyrimai pateikė tvirtų įrodymų, kad didelis perdirbtos mėsos suvartojimas didina kolorektalinio vėžio riziką, o didelis visadalių grūdų suvartojimas tokio vėžio riziką sumažina, – sakė Fang Fang Zhang. – Tačiau mūsų tyrimo metu mes suskaičiavome, kiek ir kokia proporcija naujų vėžio atvejų yra siejama su prasta mityba nacionaliniu lygmeniu.“
Kurio vėžio tai liečia labiausiai?
Mokslininkai nustatė, kad gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys turi didžiausią su mityba siejamų atvejų dalį – net 38,3 proc.
Šiuo atveju pagrindiniais rizikos faktoriais identifikuoti mažas visadalių grūdų ir pieno produktų vartojimas bei gausus perdirbtos mėsos suvartojimas. Tyrimas taip pat parodė, kad su mityba susijusių vėžio atvejų dažniausiai pasitaikė tarp 45–64 metų amžiaus vyrų ir tam tikrų tautinių mažumų.
Ribotumai ir prevencija
Tyrimas turi apribojimų: nebuvo galima tiksliai nustatyti, kaip ryšys tarp mitybos ir vėžio keičiasi senstant, ir reikalingi papildomi tyrimai skirtingais laikotarpiais bei populiacijose. Vis dėlto, kaip pažymėjo autorė, „mityba yra vienas iš kelių modifikuojamų rizikos veiksnių, siekiant vėžio prevencijos“. „Šie rezultatai pabrėžia būtinybę mažinti vėžio naštą ir skirtumus Jungtinėse Valstijose, gerinant pagrindinių maisto produktų grupių ir maistinių medžiagų suvartojimą“, – sakė ji.
Praktiniai žingsniai, kurie gali mažinti riziką: didinti daržovių, vaisių ir visadalių grūdų dalį racione, riboti perdirbtos ir raudonos mėsos vartojimą, mažinti saldžių gėrimų suvartojimą bei vengti itin perdirbto maisto. Tyrimai taip pat rodo, kad didelė dalis kalorijų šiuolaikiniuose racionuose gaunama iš perdirbto maisto, o tokio maisto dalies mažinimas gali turėti reikšmingą poveikį sveikatai ir vėžio prevencijai.
Galiausiai, nors mityba nėra vienintelis veiksnys, formuojantis vėžio riziką, jos koregavimas – prieinama ir reikšminga priemonė sveikatos gerinimui plačiąja prasme.
„Mes gyvename greitame pasaulyje, ir žmonės ieško patogių sprendimų. Mums visuomet trūksta laiko, – sakė Rutgerso universiteto Mitybos mokslų katedros docentė Nurgul Fitzgerald. – Žmonės ieško greitų sprendimų ir greitai paruošiamo maisto.“
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.