Prie būdos pririšti šuns nebegalėsite: naujos taisyklės sukėlė audrą

Ilgus metus įprastas vaizdas gali išnykti visiems laikams

Šuo prie būdos ir grandinė kieme daugelį metų buvo laikomi visiškai įprastu vaizdu Lietuvos kaimuose bei sodybose. Tačiau panašu, kad tokia praktika netrukus gali tapti praeitimi. Europos Parlamentas pritarė naujoms gyvūnų gerovės taisyklėms, kurios numato reikšmingus pokyčius šunų laikymo sąlygoms.

Pagal naują kryptį keturkojų nuolatinis laikymas pririštų prie būdos būtų draudžiamas ne tik veislynuose ar gyvūnų priežiūros vietose, bet ir paprastų gyventojų namuose.

Ši tema jau dabar sukėlė itin daug emocijų visuomenėje.

Veterinarai: tai kenkia gyvūno sveikatai

Gyvūnų gerovės specialistai ir veterinarai pabrėžia, kad nuolat grandine pririšti šunys kenčia ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Pasak jų, ilgalaikis judėjimo ribojimas sukelia stresą, elgesio sutrikimus ir net agresiją.

Veterinaras Justas Kantoravičius aiškino, kad grandinė ilgainiui gali pažeisti gyvūno kaklą, odą bei sąnarius.

„Sąnariai, kaklo oda, nuolatinis grandinės tempimas – visa tai kenkia gyvūnui“, – sakė veterinaras.

Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad pririštas šuo negali normaliai socializuotis, laisvai pasirinkti poilsio vietos ar natūraliai išsikrauti fiziškai.

Keturkojų laikymas grandine kelia ir psichologinių problemų

Gyvūnų elgsenos specialistai pastebi, kad ilgą laiką grandine laikomi šunys dažniau tampa nervingi, nepasitikintys aplinka arba pernelyg agresyvūs. Dalis tokių gyvūnų vėliau sunkiai prisitaiko prie normalaus gyvenimo sąlygų.

Pasak gyvūnų gerovės organizacijų, nuolatinis laikymas prie būdos dažnai tampa ne tik fizinio ribojimo, bet ir socialinės izoliacijos forma.

Šuo yra socialus gyvūnas, todėl jam būtinas bendravimas su žmogumi, judėjimas bei aplinkos pažinimas.

Šuo.

Naujos taisyklės neįsigalios iš karto

Nors Europos Parlamentas jau pritarė siūlomiems pokyčiams, naujos taisyklės nebus pradėtos taikyti iš karto.

Šalims suteiktas gana ilgas pereinamasis laikotarpis.

Skelbiama, kad asmeninių šunų savininkams numatytas iki 10 metų terminas prisitaikyti prie naujų reikalavimų.

Lietuvoje Aplinkos ministerija jau rengia įstatymo pakeitimus, kurie Seimą turėtų pasiekti artimiausiu metu.

Dabartiniai įstatymai palieka daug spragų

Šiuo metu Lietuvos įstatymai draudžia žiaurų elgesį su gyvūnais ir nepagrįstą jų laisvės ribojimą, tačiau konkretaus draudimo laikyti šunis prie būdos grandine dar nėra.

Dėl šios priežasties praktikoje dažnai kyla problemų. Kontrolę atliekantys specialistai mato, kad gyvūnas turi maisto, vandens ir būdą, tačiau jo gyvenimo kokybė realiai būna labai prasta.

Aplinkos ministerijos patarėja Aleksandra Voicechovska pripažino, kad būtent dėl neaiškių teisinių formuluočių dažnai sudėtinga taikyti atsakomybę.

Dalis žmonių sprendimu pasipiktino

Kaip ir buvo galima tikėtis, nauji planai sukėlė nemažai pasipiktinimo. Ypač kritiškai į tai reaguoja dalis vyresnės kartos gyventojų kaimuose.

Socialiniuose tinkluose pasirodė daug komentarų, kad „taip buvo visada“ ir jog šuo prie būdos esą yra normalus kaimo gyvenimo atributas.

Vienas TV3 kalbintas vyras piktinosi:

„Čia visi laikė. Aš kaime gyvenau“, – sakė jis.

Dalis žmonių tikina nesuprantantys, kaip kitaip laikyti sarginius šunis, ypač atokesnėse sodybose.

Gyvūnų gynėjai kalba apie pasenusį požiūrį

Gyvūnų gerovės organizacijos atkerta, kad toks požiūris tiesiog nebeatitinka šiuolaikinio supratimo apie gyvūnų priežiūrą. Organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ atstovai jau kurį laiką ragina visiškai uždrausti šunų rišimą prie būdos.

Šių metų pradžioje dėl tokio draudimo buvo pradėta vieša peticija, kuri sulaukė beveik 12 tūkstančių gyventojų palaikymo.

Gyvūnų gynėjai pabrėžia, kad grandinė nėra tinkama priemonė šuniui laikyti, o jei gyvūnas linkęs pabėgti – būtina ieškoti kitų sprendimų, pavyzdžiui, saugios aptvertos teritorijos.

Konfiskuotų gyvūnų daugėja

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenys rodo, kad dėl žiauraus elgesio konfiskuojamų gyvūnų skaičius Lietuvoje nuolat auga.

Praėjusiais metais konfiskuotų augintinių skaičius viršijo 150, o metais anksčiau buvo apie 120.

Specialistai teigia, kad visuomenė tampa jautresnė gyvūnų gerovės klausimams ir vis dažniau praneša apie netinkamą elgesį su augintiniais.

Už žiaurų elgesį gresia didelės baudos

Lietuvoje už žiaurų elgesį su gyvūnais gali būti skiriamos ne tik piniginės baudos, bet ir konfiskuojami gyvūnai. Kai kuriais atvejais gresia net baudžiamoji atsakomybė.

Administracinės baudos gali siekti nuo 150 iki 6000 eurų.

Tais atvejais, kai gyvūnas sunkiai sužalojamas ar nugaišta, gali būti taikoma ir laisvės atėmimo bausmė.

Europoje požiūris į gyvūnų laikymą sparčiai keičiasi

Gyvūnų teisių ekspertai pastebi, kad visoje Europoje požiūris į augintinius pastaraisiais metais labai pasikeitė. Šunys vis dažniau laikomi ne sargo funkciją atliekančiais gyvūnais, o pilnaverčiais šeimos nariais.

Daugelyje Vakarų Europos šalių nuolatinis šuns laikymas grandine jau seniai laikomas nepriimtinu.

Todėl panašūs pokyčiai pamažu ateina ir į Baltijos šalis.

Specialistai ragina ruoštis pokyčiams jau dabar

Veterinarai ir gyvūnų gerovės organizacijos ragina žmones nelaukti oficialaus draudimo įsigaliojimo ir jau dabar ieškoti humaniškesnių būdų laikyti augintinius.

Pasak specialistų, net ir sarginiams šunims būtina suteikti galimybę laisvai judėti aptvertoje teritorijoje, reguliariai vedžioti bei bendrauti su žmonėmis.

Taip pat pabrėžiama, kad šuo, kuris gauna pakankamai dėmesio ir fizinio aktyvumo, dažniausiai tampa ramesnis ir mažiau agresyvus.

Diskusijos Lietuvoje tik stiprės

Akivaizdu, kad planuojami pokyčiai dar ilgai kels diskusijas. Vieni žmonės tai vadina būtinu civilizuotos visuomenės žingsniu, kiti mano, kad valdžia pernelyg kišasi į žmonių gyvenimą.

Tačiau viena aišku jau dabar – ilgus metus įprastas vaizdas, kai šuo visą gyvenimą praleidžia prie būdos grandinėje, Lietuvoje pamažu tampa vis mažiau toleruojamas.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 8 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *