Kinijos automobilių ir technologijų sektoriaus augimas kelia nerimą daugeliui užsienio gamintojų: vietiniai prekės ženklai sparčiai didina rinkos dalį, investuoja į baterijų gamybą, automatizavimą ir programinę įrangą, o valstybės parama leidžia jiems konkuruoti kainomis ir inovacijomis. Toks pokytis verčia užsienio bendroves keisti strategijas, gilinti partnerystes arba ieškoti naujų bendradarbiavimo formų, kad išliktų konkurencingos pasaulinėje rinkoje.
Kinijos pranašumai ir spartus technologijų augimas
Kinija jau neapsiriboja tik pigia gamyba: nacionalinės investicijos ir subsidijos sukūrė palankią aplinką akumuliatorių, komponentų ir gamybos įrangos plėtrai. Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) vertina, kad nedidelį elektrinį visureigį Kinijoje pagaminti yra mažiausiai 30 proc. pigiau nei daugelyje išsivysčiusių rinkų, o JAV tyrimų grupė „Rhodium Group“ fiksuoja Kinijos lyderystę daugiau nei 315 produktų kategorijose, susijusiose su EV tiekimo grandine.
Technologijų įmonės, tokios kaip Xiaomi, Huawei ir Alibaba, aktyviai žengia į automobilių rinką, integruodamos išmaniąsias funkcijas, telefonus ir namų įrenginius į mobilumo ekosistemas. Gamyklose matomas intensyvus automatizavimas – pavyzdžiui, kai kuriuose cechuose iš automobilių eilės išrieda naujas modelis kas minutę arba dar greičiau. Toks tempas suteikia kinų gamintojams pranašumą tiek gamybos išlaidų, tiek greitos produktų atnaujinimo prasme.
Lyderiai rinkoje taip pat diegia pažangias įkrovimo technologijas ir savavaldžius sprendimus. BYD, pavyzdžiui, vysto itin greito įkrovimo sistemas, kuriomis siekiama reikšmingai sumažinti EV sustojimo laiką. Xpeng įkūrėjas He Xiaopengas BBC sakė: „Per ateinantį dešimtmetį bet kuri automobilių gamintoja taip pat bus robotikos gamintoja”. Tai iliustruoja, kaip greitai keičiasi pramonės prioritetai.
Užsienio gamintojų reakcija ir strateginės pasekmės
Užsienio prekės ženklai pripažįsta situacijos rimtumą. Po dešimtmečių investicijų į bendras įmones su vietos partneriais, globalios bendrovės pertvarko partnerystes ir diegia naujas strategijas: nuo technologijų licencijavimo iki bendro produktų kūrimo.
„Mes neturime jokių šansų prieš juos”, – pareiškė „Honda” vadovas Toshihiro Mibe, o „Ford” vadovas Jimas Farley perspėjo, kad Vakarų gamintojai „kovoja už savo gyvybes”.
Kai kurios bendrovės pasirašo dideles sutartis su Kinijos partneriais arba perka prieigą prie jų programinės įrangos. Pavyzdžiui, Volkswagen investavo reikšmingas lėšas, kad gautų prieigą prie XPeng technologijų architektūros. Tuo pačiu metu kai kurie užsienio gamintojai praneša apie nuostolius dėl sumažėjusių pardavimų Kinijoje, o prabangos segmentas mato vietinių aukštos klasės modelių išaugimą.
Tolesnė plėtra priklausys nuo politikos sprendimų, muitų, investicijų į R&D ir gebėjimo prisitaikyti prie sparčiai kintančių vartotojų poreikių bei technologinių standartų. Kaip pastebi analitikas Billas Russo: „Didžiausia klaida, kurią daro išsivystęs pasaulis, yra manyti, kad transformacija susijusi tik su [elektromobiliais], – sakė Šanchajuje įsikūręs automobilių analitikas Billas Russo. – Svarbu, kas vadovaus naujos kartos mobilumo technologijoms.”
Pramonės persiskirstymas jau vyksta: tie, kurie bendradarbiauja ir investuoja į naujas kompetencijas, turi geresnes galimybes išgyventi bei plėstis, o konservatyvios strategijos gali lemti praradimus rinkų dalyse ir verslo įtakos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.