Panikos priepuoliai yra dažna psichologinė būklė, kuri savo simptomais kartais labai primena rimtas širdies ligas. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad nors panikos priepuolis pats savaime nėra pavojingas gyvybei, jo metu jaučiami simptomai dažnai būna tokie stiprūs, kad žmonės nejučia gali manyti, jog iš tiesų serga širdies ligomis. Dėl šios priežasties daugelis pacientų, patirdami panikos priepuolį, skuba kviesti greitąją medicinos pagalbą arba vykti į ligoninę, ieškodami skubios pagalbos.
Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja Elžbieta Olimpija Povilaitienė sako, kad panikos priepuoliai savo kūno pojūčiais gali būti lengvai supainioti su miokardo infarktu ar dusulio priepuoliu. Per panikos priepuolį žmogus staiga užliejamas didžiulės baimės ar nerimo, lydi stiprūs fiziniai simptomai: krūtinės skausmas, padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, dusulys, galvos svaigimas, net alpimo jausmas, baimė prarasti kontrolę ar mirti. Visa tai gali tęstis nuo kelių minučių iki net valandos, todėl dažnai natūralu, kad pacientai ieško medicininės pagalbos, norėdami įsitikinti, kad nėra jokių pavojingų sveikatai sutrikimų.
Dažnos panikos priepuolių priežastys ir simptomai
Vaistininkė Kristina Šnirpūnienė atkreipia dėmesį į tai, kad panikos priepuoliai gali pasireikšti įvairiai ir bet kuriuo metu. Ji pateikia pavyzdžių iš savo praktikos, kuomet pacientai skundėsi pasikartojančiais širdies skausmais, kvėpavimo sutrikimais bei prakaitavimu, tačiau medicininiai tyrimai neparodė jokių širdies pakitimų. Dažnai tokių simptomų priežastis būna įtampa, stresas ir nervinė įtampa. Pasak jos, netgi vyresnio amžiaus pacientams panikos priepuoliai gali maskuotis kaip kardiologinės problemos ir būti susiję su ilgalaikiu psichologiniu stresu ar net po traumuojančių gyvenimo įvykių, pavyzdžiui, sunkių ligų gydymo ar netekties.
Gydytoja E. O. Povilaitienė pažymi, kad panikos sutrikimų atsiradimą gali lemti sudėtingas veiksnių derinys: genetinis polinkis, traumatiniai gyvenimo įvykiai, stresas ir nervų sistemos cheminių medžiagų disbalansas smegenyse.
Dažnai panikos priepuolis gali užklupti staiga ir neprognozuojamai, todėl svarbu išmokti atpažinti šią būseną ir tinkamai su ja elgtis.
Kaip elgtis panikos priepuolio metu?
Susidūrus su panikos priepuoliu gydytoja rekomenduoja likti ramioje vietoje, kvėpuoti lėtai ir giliai, sutelkti dėmesį į teigiamus, raminančius vaizdinius ir kartoti sau, kad šis sunkus periodas yra laikinas bei nepavojingas gyvybei. Taip pat rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją, siekiant atmesti galimas kitas rimtas ligas, kurių požymiai gali būti panašūs.
Jeigu panikos priepuoliai kartojasi ar stiprėja, svarbu kreiptis į psichologą ar psichiatrijos specialistą, kuris gali padėti nustatyti priepuolių priežastis ir paskirti tinkamą gydymą ar psichoterapiją. Tai gali būti kognityvinė elgesio terapija, mokymas valdyti stresą ir nerimą, taip pat rekomenduojami kvėpavimo pratimai bei atpalaidavimo technikos.
Gyvenimo būdo įtaka ir pagalba vaistažolėmis
Siekiant mažinti panikos priepuolių dažnumą, svarbu rūpintis savo gyvenimo būdu: reguliariai užsiimti fizine veikla, kuri padeda sumažinti įtampą ir stresą, praktikuoti jogos ar pilateso užsiėmimus, vengti gausaus cukraus, kofeino, alkoholio ir tabako. Vaistininkė K. Šnirpūnienė pabrėžia, kad kai kurie vaistažoliniai preparatai, tokie kaip valerijonas, sukatžolės, levandos ar melisa, gali padėti nuraminti nervų sistemą ir palengvinti nerimo simptomus.
Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad vaistažolių vartojimas turi būti derinamas su gydytoju, ypač jei jau vartojami cheminiai raminamieji ar antidepresantai, nes jų poveikis gali sustiprėti. Vis dėlto, vaistažolių arbatos aromatas ir pačios arbatos ruošimo ritualas dažnai suteikia papildomo raminamojo poveikio, nukreipdami dėmesį nuo nerimą keliančių minčių ir padėdami atsipalaiduoti.
Apibendrinant, panikos priepuoliai nėra pavojinga liga, bet jų simptomai gali būti itin nepatogūs ir bauginantys. Laiku pastebėjus ir ieškant pagalbos galima išmokti valdyti šią būklę, sumažinti priepuolių dažnumą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Atidumas savo sveikatai ir psichologiniams simptomams yra labai svarbus veiksnys norint išvengti rimtesnių sveikatos problemų ateityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.