Vilniaus universiteto Sveikatos mokslų instituto direktorius profesorius Rimantas Stukas pažymi, kad šiuolaikinėje mityboje žmogus neįmanomai gautų reikiamą omega-3 riebalų rūgščių kiekį vien tik vartodamas žuvį, pavyzdžiui, lašišą ar skumbrę. Nepaisant to, omega-3 rūgštys yra itin svarbios mūsų organizmui, o jų pakankamas kiekis gerina širdies veiklą, stiprina imunitetą ir naudingai veikia nervų sistemą.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja siekti omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių santykio 1:1, tačiau praktiškai toks santykis yra sunkiai pasiekiamas. Lietuvoje, pasak profesoriaus, šis santykis siekia nuo 1:30 iki 1:50, kas rodo akivaizdų omega-3 trūkumą. Šis disbalansas kyla dėl to, kad mūsų mityboje vyrauja omega-6 riebalų rūgštys, gaunamos iš dažniausiai vartojamų auginamų gyvūnų riebalų, aliejų ir perdirbtų maisto produktų. Omega-6 perteklius ne tik mažina omega-3 įsisavinimą, bet ir skatina uždegiminius procesus organizme.
Maisto papildų pasirinkimas ir vartojimo laikas
Profesorius R. Stukas rekomenduoja atidžiai rinktis omega-3 papildus, nes ne visi produktai juos turi tinkamame kiekyje. Svarbu skaityti ne bendrą kapsulės svorį, o tikrojo EPA ir DHA kiekį, kuris turėtų sudaryti maždaug 1000 miligramų per dieną. Dažnai vienoje kapsulėje tiek nėra, todėl reikia žiūrėti į kelių kapsulių dozę. Taip pat svarbu nepersistengti, kadangi polinesočiųjų riebalų perteklius gali pakenkti, ypač kai kalbame apie antioksidantų balanso sutrikimą organizme.
Be to, omega-3 rūgštys turi kraują skystinantį poveikį, todėl pacientai, vartojantys antikoaguliantus, turėtų prieš papildų vartojimą pasitarti su gydytoju. Profesorius pažymėjo, kad geriausia omega-3 papildus vartoti vakare, nes nakčiai būdinga didesnė kraujo tėkmė ir deguonies aprūpinimas. Šis laikas leidžia geriau išnaudoti papildų teigiamą poveikį kraujotakai ir bendram organizmo funkcionavimui.
Sveikos mitybos svarba ir ilgaamžiškumas
R.Stukas primena, kad sveikatos pagrindas yra ne laikini mitybos pokyčiai, o ilgalaikė subalansuota dieta, paremtą mokslu.
Žmonėms nereikėtų tikėtis ilgalaikės naudos, jei jie tik trumpalaikiai keičiasi mitybą, vėliau grįždami prie nesveikų įpročių. Svarbu išmokti valgymo įpročius formuoti taip, kad jie taptų nuolatiniais ir įtrauktų įvairovę maisto produktų, nes kiekvienas jų turi unikalių biologiškai aktyvių medžiagų.
Profesorius taip pat atkreipia dėmesį į „mėlynąsias zonas“, tokias kaip Viduržemio jūros regionas, kur gyventojai pasižymi ilgaamžiškumu ir retesnėmis širdies ligomis. Šių gyventojų dieta daugiausia grįsta riebios žuvies vartojimu, kuri yra puikus omega-3 rūgščių šaltinis.
Kasdienio maisto pasirinkimai sveikatai
Norint palaikyti gerą savijautą ir išlaikyti energiją, svarbu pradėti dieną sočiais pusryčiais, kurie turi būti lengvai virškinami ir greitai suteikti energijos. Profesorius R. Stukas rekomenduoja rinktis konservatyvias skirtingų rūšių kruopų košes, kurios dėl stambiamolekulinių angliavandenių gerai virškinamos ir suteikia sotumo pojūtį. Tačiau jis perspėja – kavos gėrimas tuščiu skrandžiu yra kenksmingas, nes tai gali sukelti skrandžio sulčių dirginimą ir ilgainiui sukelti opas ar refliuksą.
Pietų metu rekomenduojama lėkštėje turėti nors vieną žalios spalvos daržovę, kurios yra puikus magnio šaltinis. Magnis svarbus nervų sistemai ir padeda sumažinti stresą. Lietuvos žmonių mitybos problema yra per didelis gyvūninės kilmės riebalų vartojimas ir per mažas daržovių kiekis.
Daržovės, tokios kaip morka, ropė, burokėliai ar rauginti kopūstai, yra gausios skaidulinių medžiagų, kurios maitina naudingas žarnyno bakterijas. Gerųjų bakterijų aktyvumas yra svarbus ne tik virškinimui, bet ir imuniteto stiprumui, psichinei sveikatai bei net vaikų intelektui.
Profesorius pataria kasdien vartoti maistą, papildytą kviečių ar avižų sėlenomis, kurios pagerina virškinimą nesukeliant skonio ar kvapo pokyčių. Tokie nedideli pokyčiai kasdien gali ženkliai pagerinti organizmo būklę ir savijautą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.