Pasak naujausių mokslinių tyrimų, trumpesnis nei septynių valandų nakties miegas gali ženkliai padidinti riziką susirgti aukštu kraujospūdžiu, arba hipertenzija. Šios išvados buvo pristatytos Amerikos kardiologijos koledžo kasmetinės mokslinės sesijos metu, nors dar nėra paskelbtos recenzuojamame mokslo žurnale. Nors arterinė hipertenzija dažnai nesukelia skausmo ar aiškių simptomų, ši liga ilgainiui gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip insultas ar širdies nepakankamumas.
Aukštas kraujospūdis ir jo pavojai
Arterinė hipertenzija – tai būklė, kai kraujagyslių sienelės viduje veikiamos per dideliu slėgiu, todėl jos gali būti pažeistos. Kadangi liga gali vystytis nepastebimai, labai svarbu atkreipti dėmesį į kraujospūdžio valdymą ir sveikos gyvensenos faktorius. Aukštas kraujospūdis yra viena pagrindinių širdies ligų, insulto ir inkstų ligų priežasčių visame pasaulyje, todėl prevencija – ypatingai svarbi.
Miego trukmės ir kraujospūdžio ryšys
Tyrimą vadovaujantis kardiologijos docentas Kavehas Hosseini iš Teherano širdies centro atkreipė dėmesį, kad nors ryšys tarp miego trūkumo ir hipertenzijos nėra visiškai nauja tema, iki šiol buvo gaunama prieštaringų rezultatų. Mokslininkai nustatė, kad kiekviena naktis, kurios trukmė trumpesnė nei septynios valandos, susijusi su 7 proc. didesne rizika susirgti hipertenzija. O jei žmogus miega mažiau nei penkias valandas, šis pavojus išauga iki 11 proc.
Įdomu pastebėti, kad tyrimo metu nustatyta, kad moterys yra jautresnės miego trūkumo poveikiui – jos turi didesnę riziką susirgti aukštu kraujospūdžiu dėl nenormalaus miego režimo, palyginti su vyrais. Ekspertai spėja, kad tai gali būti susiję su hormoniniais pokyčiais, ypač estrogenų svyravimais, kurie veikia tiek miego kokybę, tiek širdies ir kraujagyslių sistemą. Hormoniniai pokyčiai menstruacijų, nėštumo ar menopauzės metu dažnai yra susiję su miego sutrikimais, todėl moterims reikėtų itin atidžiai stebėti savo miego higieną ir kraujospūdžio rodiklius.
Streso poveikis ir miegas
Kaip paaiškino intervencinis kardiologas Cheng-Han Chenas, prastai išsimiegojus padidėja streso hormonų kiekis organizme, o tai gali sukelti kraujospūdžio šuolius. Moterys galbūt stipriau reaguoja į šį hormoninį stresą, todėl miego trūkumo poveikis jų kraujospūdžiui yra ypač reikšmingas. Todėl svarbu ne tik pakankamai ilsėtis, bet ir rūpintis kokybišku miegu, vengti dirgiklių bei streso veiksnių prieš miegą.
Kaip sumažinti kraujospūdį: moksliškai pagrįsti patarimai
Siekiant išvengti hipertenzijos, mokslininkai ir dietologai rekomenduoja keletą paprastų, tačiau efektyvių priemonių. Viena iš jų – juodojo šokolado vartojimas. Tyrimai rodo, kad juodajame šokolade, kuris turi ne mažiau kaip 50 proc. kakavos, yra daug flavanolių – natūralių junginių, padedančių palaikyti kraujagyslių sveikatą ir mažinti kraujospūdį. Dietologė Karen Z. Berg pabrėžia, kad kuo didesnis kakavos kiekis, tuo daugiau naudingų medžiagų ir mažiau cukraus. Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį ir į kofeino kiekį, jei vartojama didesniais kiekiais.
Kitas svarbus maisto produktas – pomidorai. Jie yra puikus vitamino C šaltinis, kuris prisideda prie širdies sveikatos gerinimo ir padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad reguliari pomidorų vartojimas gali sumažinti hipertenzijos riziką net 36 proc., ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Taip pat būtina vengti alkoholio vartojimo. 2023 m. atliktas tyrimas nustatė, kad beveik kiekvienas mažas alkoholio kiekis padidina sistolinį kraujospūdį tiek vyrams, tiek moterims, net jei jie nekankinami hipertenzijos. Tai reiškia, kad saugaus alkoholio kiekio, kuris nesukeltų žalos kraujospūdžiui, gali ir nebūti.
Išvada
Miego kokybė ir trukmė yra esminiai širdies sveikatos veiksniai, kurių negalima ignoruoti. Nepakankamas miegas gali pavojingai padidinti kraujospūdį ir taip prisidėti prie hipertenzijos išsivystymo, ypač moterims. Rekomenduojama siekti septynių–aštuonių valandų nakties miego, vengti žalingų įpročių, tokių kaip per didelis alkoholio vartojimas, ir įtraukti į savo mitybą maisto produktus, kurie gali sumažinti kraujospūdžio riziką. Tokie paprasti gyvenimo būdo pokyčiai gali ženkliai pagerinti širdies sveikatą ir išvengti sunkių ligų ateityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.