Kardiologijos profesorius Pranas Šerpytis ragina nekreipti įspėjimų lengvai: augantis cholesterolio lygis ir padidėjęs kraujospūdis vis dažniau diagnozuojami jauniems, iš pirmo žvilgsnio sveikai atrodantiems žmonėms. Dėl to specialistai pabrėžia, kad ankstyva diagnostika ir gyvenimo būdo korekcija gali užkirsti kelią rimtiems komplikacijoms, tokiems kaip miokardo infarktas ar insultas.
„Jaunimas linkęs galvoti – aš jaunas, problemų su cholesteroliu tikrai neturiu, gyvenimo būdas nesvarbu. Deja, bet kapinėse matydamas antkapius jauniems žmonėms visada pagalvoju, kad arba mirė nuo traumos, arba ištiko ūmi kardialinė mirtis, – sako kardiologijos profesorius Pranas Šerpytis.
Kodėl cholesterolis gali būti pavojingas
Cholesterolis yra būtinas organizmui, tačiau per didelis jo kiekis ilgainiui kenkia. Profesorius paaiškina, kad kepenų sintetintas cholesterolis dalyvauja ląstelių funkcijose, tačiau kaupimasis kraujagyslių sienelėse lemia aterosklerozę ir kraujotakos sutrikimus. „Apskritai cholesterolis nėra blogas dalykas – jis būtinas organizmui. Tačiau jeigu jo per daug – tuomet turime problemą. Čia kaip su automobiliu – į variklį įpylus per daug alyvos, variklis geriau nuo to nedirbs, tačiau jeigu per didelis kiekis alyvos varikliui ir nepakenks, tai žmogaus organizmui cholesterolis gali sukelti nepataisomą žalą. Jis kaupiasi po endoteliu – kraujagyslių vidiniame sluoksnyje atsiranda aterosklerozinių plokštelių, kurios kemša kraujagysles, trukdo kraujo tekėjimui. Tai lemia didesnį insultų ar infarktų skaičių. Aterosklerozės vystymąsi skatina ir visos lėtinės infekcijos. Todėl būtina atsakingai gydyti tokias organizmo lėtines infekcijas kaip sugedę dantys ir t. t.”, – teigia specialistas.
Organizmo signalai, kurių nereikėtų ignoruoti
Padidėjusio cholesterolio požymiai dažnai nepastebimi, todėl ligos pažanga vyksta tyliai. Netikėtus simptomus gali sudaryti: riebalų sankaupos ant vokų ar sausgyslių, skausmas krūtinės srityje, svaigimas, dusulys, lūpų ar liežuvio tirpimas, šąlančios galūnės, pykinimas ar aštrūs pilvo skausmai.
Selvai pastebėjus tokius požymius verta kreiptis į gydytoją ir atlikti tinkamus tyrimus.
Profesorius taip pat atkreipia dėmesį į visuomenės klaidingą nuomonę: „Dabar gyvename itin aktyvų gyvenimą, naujos informacinės technologijos mums neleidžia atsipalaiduoti, tad, nekreipdami dėmesio į gyvenimo būdą ir savijautą, judame link katastrofos. Liūdna, bet akis bado mūsų šalies statistika ir požiūris į cholesterolį pasauliniuose sveikatos kongresuose – Lietuva atrodo blogiausiai pagal tuos ligonius, kuriems jau buvo kardiovaskuliniai įvykiai ir kurių cholesterolis turi būti griežtai reguliuojamas.”
Prevencija ir tyrimai: kada tikrintis
Rizikos mažinimo pagrindai – subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, nerūkymas ir, kai reikia, medikamentinis gydymas (pvz., statinai). Tyrimų duomenys rodo, kad daug lietuvių neturi pakankamai žinių apie cholesterolio žalą, o kas penktas niekada nėra tikrinęs cholesterolio rodiklių. Rekomendacijos: jaunesniems nei 19 m. asmenims tyrimai reikalingi, jei šeimoje yra ŠKL atvejų; vyresniems nei 20 m. – bent kartą per 5 metus; vyrams 40–55 m. ir moterims 50–65 m. – kasmet.
Profesorius taip pat komentuoja gydymo baimes: „Aš per savo didelę darbo patirtį nesu matęs, kad statinai turėtų kažkokį mirtiną šalutinį poveikį, o štai mirčių nuo stentų trombozės ar apskritai staigių mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų aš matai labai daug. Netgi per daug,” – sako profesorius.
Praktiniai patarimai
Jei turite šeiminę riziką arba pirmuosius simptomus, pasitarkite su savo šeimos gydytoju dėl lipidų tyrimo ir kardiologinio įvertinimo. Ankstyva intervencija, reguliarūs tyrimai ir gyvenimo būdo pokyčiai ženkliai sumažina negrįžtamų komplikacijų riziką ir leidžia ilgiau išsaugoti sveikatą bei gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.