Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos padalinio spalio 10 dieną paskelbtoje tyrimo ataskaitoje atskleidžiama itin nerimą kelianti situacija – net vienas iš trijų Europos gydytojų ir slaugytojų kenčia nuo depresijos arba nerimo sutrikimų. Šie duomenys yra penkis kartus didesni už vidutinius rodiklius visoje Europos gyventojų populiacijoje, kas rodo rimtą psichikos sveikatos krizę šios svarbios profesijos atstovų tarpe.
PSO Europos skyriaus direktorius Hansas Kluge pareiškė, kad „sveikatos priežiūros darbuotojų psichikos sveikatos krizė yra ir sveikatos saugumo krizė, kelianti grėsmę mūsų sveikatos priežiūros sistemų vientisumui“. Jis taip pat pabrėžė, kad kiekvienas dešimtas medicinos darbuotojas galvojo apie savižudybę arba susižalojimą, o tai yra nepriimtina našta tiems, kurie rūpinasi mūsų sveikata.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tyrimo ataskaitoje paaiškinta, kad depresijos ir nerimo lygis yra ypač aukštas gydytojų ir slaugytojų, kurie dirba ilgomis pamainomis, dažnai naktį, bei patiria darbo metu smurtą ir grasinimus. Lyginant su bendra populiacija, šiems specialistams savižudiškų minčių kyla dvigubai dažniau. Taip pat ypač dažnai depresija serga moterys – gydytojos ir slaugytojos – o vyrai labiau linkę į alkoholio vartojimo problemas.
Geografiniai skirtumai ir darbo sąlygos
Didžiausi depresijos rodikliai užfiksuoti Latvijoje ir Lenkijoje, kur net iki pusės sveikatos priežiūros darbuotojų nurodo šią problemą. Tuo tarpu Danija ir Islandija pasižymi žemiausiais depresijos atvejais – vos apie 15 %.
Tyrimas apėmė beveik 90 tūkstančių atsakymų iš 27 Europos Sąjungos šalių, taip pat Islandijos ir Norvegijos, o duomenys atskleidė, kad apie trečdalis gydytojų ir slaugytojų per pastaruosius metus susidūrė su patyčiomis ar smurto grasinimais darbe, o dešimt procentų nurodė patyrę fizinį smurtą arba seksualinį priekabiavimą.
Be to, daugiau nei 25 % gydytojų dirbo daugiau nei 50 valandų per savaitę, o daugiau nei 30 % gydytojų ir ketvirtadalis slaugytojų yra įdarbinti pagal laikinąsias darbo sutartis.
Tai kelia nerimą dėl darbo vietos stabilumo ir prisideda prie didėjančio nerimo bei streso.
Rekomendacijos ir būtinybė imtis veiksmų
Ataskaitoje PSO ragina visuomenę ir sveikatos priežiūros įstaigas visiškai netoleruoti smurto bei priekabiavimo, keisti kultūrą, susijusią su per ilgomis darbo valandomis ir viršvalandžiais, taip pat užtikrinti, kad sveikatos priežiūros specialistai galėtų pasinaudoti psichikos sveikatos paslaugomis. Kaip pažymėjo Hansas Kluge, iki 2030 metų Europoje trūks beveik milijono sveikatos priežiūros darbuotojų, tad būtina imtis veiksmų, kad nebūtų prarasti šie specialistai perdegimo ar nevilties dėl profesijos.
Ši ataskaita priverčia susimąstyti apie medikų darbo sąlygas, apkrovą ir jų psichinės sveikatos palaikymo svarbą ne tik jų pačių gerovei, bet ir visos visuomenės sveikatai bei sveikatos apsaugos sistemos efektyvumui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.