Nemokami tyrimai – teisė, kurią verta priminti
Sveikata išlieka svarbiausias turtas, tačiau profilaktikai dažnai skiriame per mažai dėmesio. Kiekvienam Lietuvos piliečiui priklauso nemokami bendrieji kraujo ir kiti profilaktiniai tyrimai, kuriuos apmoka Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Vis dėlto tik dalis gyventojų žino, kaip ir kada jais pasinaudoti, todėl svarbu priminti procedūras ir galimybes.
Kaip gauti nemokamus tyrimus?
Nemokamus tyrimus turi paskirti šeimos gydytojas – pacientas pats tiesiai į laboratoriją kreiptis negali. Praktinis žingsnis yra užsiregistruoti pas šeimos gydytoją, aptarti simptomus ar profilaktinę apžiūrą ir paprašyti reikalingų tyrimų siuntimo. Gydytojas nurodys, ar reikia pasiruošti (pvz., būti nevalgius keletą valandų prieš tam tikrus tyrimus) ir kaip atsiimti rezultatus bei aptarti tolimesnę eigą.
„Tyrimai yra paskiriami atsižvelgiant į paciento nusiskundimus ir sveikatos būklę. Pacientai taip pat gali atlikti ir kitus kasmetinius nemokamus tyrimus, kurie priklausomai nuo amžiaus grupės finansuojami iš privalomojo sveikatos fondo biudžeto lėšų pagal prevencines programas.
25-60 m. moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis mėginys dėl gimdos kaklelio vėžio, 50-69 m. kartą per 2 metus atliekama mamograma (krūtų patikra dėl vėžio).
50-69 metų vyrams kartą per 2 metus atliekamas PSA tyrimas dėl prostatos vėžio. Vyrams nuo 40 iki 55 metų, o moterims nuo 50 iki 65 metų 1 kartą per metus atliekama širdies ir kraujagyslių prevencinė programa, o visi asmenys nuo 50 iki 74 metų 1 kartą per 2 metus yra tikrinami dėl storosios žarnos vėžio.“, – atsakė šeimos gydytoja.
Ką parodo bendras kraujo tyrimas?
Bendras kraujo tyrimas (BKT) – vienas iš paprasčiausių, bet informatyviausių tyrimų. Jis leidžia nustatyti mažakraujystę (anemiją) – sumažėjusį hemoglobino ir eritrocitų kiekį, įvertinti imuniteto būklę, aptikti uždegimą ir pirmuosius infekcijos požymius. BKT gali padėti atskirti, ar infekcija yra virusinė ar bakterinė (pagal leukocitų pokyčius ir atskirą ląstelių formulę).
Be to, šis tyrimas gali įspėti apie vitaminų trūkumus, pvz., B12, ir signalizuoti apie kitokius kraujo sutrikimus, reikalaujančius gilesnės diagnostikos.
Prevencinės programos ir gydymo įstaigų paskatos
„Šeimos gydytojo kompetenciją reglamentuoja ministro įsakymu patvirtinta Šeimos gydytojo medicinos norma, kurioje yra nurodyta, kokius tyrimus gali atlikti šeimos gydytojas (pavyzdžiui, bendrą kraujo, šlapimo, tam tikrus skydliaukės hormonų tyrimus).
Kokie veiksmai turi būti atliekami kasmetinių profilaktinių sveikatos patikrinimų metu nustato atskiras ministro įsakymas. Jame nurodyta, kad, pavyzdžiui, 6-7 metų amžiaus vaikams kartą per metus turi būti atliekamas bendras kraujo tyrimas, šlapimo tyrimas ir tyrimas dėl helmintozių”, – pranešė Ž.Baigienė.
Be to, gydymo įstaigos yra skatinamos PSDF biudžeto lėšomis gerinti prevencinių paslaugų prieinamumą ir vykdymą. Tai reiškia, kad dažniau vykdomos profilaktinės programos gali būti finansuotai palaikomos, tačiau pacientų iniciatyva ir nuolatinis reikalavimas iš gydytojo taip pat yra svarbūs – ne visos įstaigos automatiškai siūlo visus tyrimus, todėl verta jų paklausti.
Praktinis patarimas: nebijokite teirautis savo šeimos gydytojo apie nemokamas prevencines galimybes, pasiteirauti dėl pasirengimo tyrimams ir sekti siuntimus bei rezultatus. Profilaktika dažnai leidžia aptikti ligas ankstyvoje stadijoje ir ženkliai pagerinti gydymo prognozes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.