Aukštas cholesterolio lygis yra viena plačiausiai paplitusių sveikatos problemų, kuri gali paveikti įvairaus amžiaus žmones. Daugelis vis dar klaidingai mano, kad cholesterolis yra tik žalingas veiksnys, nors iš tiesų jis yra būtinas organizmo funkcijoms. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Jurgita Plisienė, dirbanti Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologe, pateikia svarbiausius patarimus ir paaiškina, kaip tinkamai kontroliuoti cholesterolio kiekį išvengiant pavojingų širdies ir kraujagyslių ligų.
Kas yra cholesterolis ir kodėl jis svarbus?
Cholesterolis organizmui reikalingas kaip viena iš statybinių medžiagų visoms ląstelėms, dalyvauja hormonų, tulžies ir vitamino D gamyboje. Yra dvi pagrindinės cholesterolio rūšys: didelio tankio cholesterolis (DTL) vadinamas „geruoju“, nes padeda pašalinti „blogąjį“ mažo tankio cholesterolį (MTL) iš kraujo. Svarbu, kad organizme dominuotų gerasis cholesterolis, kuris saugo kraujagyslių būklę ir mažina širdies riziką.
Tuo tarpu padidėjęs blogasis cholesterolis gali sukelti aterosklerozę – procesą, kai kraujagyslėse kaupiasi plokštelės, susiaurina kraujotaką ir didina širdies bei smegenų infarkto, insulto riziką. Taip pat svarbūs ir trigliceridai – riebalų rūšis kraujyje, kuri dažnai ženklina per didelį kalorijų suvartojimą ir didina širdies ligų riziką.
Gyvenimo būdo veiksniai ir genetika
Profesorei Jurgitai Plisienei svarbu pabrėžti, kad cholesterolio kiekis daugiausia priklauso nuo gyvenimo būdo, tačiau genetikos vaidmuo negali būti ignoruojamas. Jei šeimoje buvo ankstyvų mirčių nuo širdies ligų ar dislipidemijos atvejų, svarbu atidžiai stebėti savo sveikatą. Jauni žmonės, kurių protėviai turėjo tokių ligų, turi būti ypač atsargūs ir laiku imtis prevencinių priemonių, o nuolatinė kontrolė ir gydymas gali padėti sumažinti komplikacijų riziką.
Amžius ir lytis taip pat yra reikšmingi veiksniai – moterims estrogenų gausa jaunystėje saugo širdį, o vyrai dažniau susiduria su širdies ligomis jauname amžiuje.
Tinkama mityba ir cholesterolio kontrolė
Nors didžiąją dalį cholesterolio (apie 80 proc.) gamina pats organizmas, mityba turi reikšmingą poveikį. Ribojant cholesterolio turinčius produktus galima sumažinti blogojo cholesterolio kiekį apie 20-30 proc., kas jau ženkliai sumažina širdies ligų riziką. Rekomenduojama vengti sočiųjų gyvūninių riebalų, hidrintų riebalų bei cukraus, o naudoti daugiau augalinių riebalų, tokių kaip alyvuogių aliejus bei avokadai, kurie yra naudingi širdies sveikatai. Viduržemio jūros dieta, kurioje daug daržovių, vaisių, riešutų, žuvies ir nedaug mėsos, laikoma viena sveikiausių.
Fizinio aktyvumo svarba
Reguliarus fizinis aktyvumas ne tik didina gerojo cholesterolio kiekį, bet ir mažina blogojo. Bent tris kartus per savaitę po 45 minutes trunkantis užsiėmimas stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, gerina medžiagų apykaitą, mažina riziką susirgti cukriniu diabetu ir hipertenzija. Prasta fizinė būklė, rūkymas bei nekontroliuojamas alkoholis žymiai padidina širdies ligų tikimybę, todėl fizinis aktyvumas turi būti kiekvieno žmogaus kasdienybės dalis.
Vaistų vaidmuo cholesterolio kontrolėje
Jei pacientas jau sirgo infarktu, insultu ar turi širdies kraujagyslių susiaurėjimus, mitybos ir gyvenimo būdo korekcijos gali būti nepakankamos. Tokiais atvejais būtina vartoti vaistus, ypač statinus, kurie efektyviai mažina blogojo cholesterolio kiekį ir mažina komplikacijų riziką. Statinai dažnai vartojami nuolat ir tikslas yra išlaikyti mažo tankio cholesterolį labai žemu lygiu – mažiau nei 1,4 mmol/l. Taip pat papildomai gali būti skiriamas ezetimibas.
Profesorė pabrėžia, kad vaistai nėra skirti trumpam vartojimui – jų poveikis išlieka tik tol, kol juos vartojama. Nutraukus gydymą, cholesterolio lygis grįžta į pradines ribas, todėl labai svarbu nevartoti statinų savo nuožiūra ir laikytis gydytojo nurodymų.
Šalutiniai vaistų poveikiai ir jų mitai
Dažnai pacientai baiminasi galimų statinų šalutinių poveikių, tokių kaip kepenų pažeidimas, raumenų skausmai ar demencija. Tačiau moksliniai tyrimai, įskaitant 2019 metų SAMSON studiją, parodė, kad dauguma šalutinių reiškinių yra „nocebo“ efektas – pacientų įsitikinimas, o ne tiesioginis vaistų poveikis. Be to, statinai gali apsaugoti ir nuo demencijos bei Alzheimerio ligos.
Statinai yra gerai ištirti ir kontroliuojami vaistai, kurių nauda gydant širdies ligas yra akivaizdi ir daug svarbesnė už dažniausiai nedidelius šalutinius efektus.
Apibendrinimas ir rekomendacijos
Prof. J. Plisienė ragina kiekvieną susitelkti į sveikesnį gyvenimo būdą – atsakingą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą ir laikytis gydytojų rekomendacijų vartojant vaistus. Tokiu būdu galima ženkliai sumažinti cholesterolio kiekį ir išvengti širdies bei kraujagyslių ligų, kurios yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje.
„Linkiu jau šiandien pradėti gyventi sveikiau ir sąmoningiau, keisti mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius. O jeigu jau atsiranda ligų, labai linkiu pasitikėti šiuolaikine medicina, gydytojais ir jų paskirtu gydymu, taip pat nepamiršti tinkamų gyvenimo būdo įpročių“, – pabrėžia profesorė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.