Apskaičiuota, kad sumažinus pagrindinių vėžio rizikos veiksnių poveikį, sergamumą onkologinėmis ligomis būtų galima gerokai sumažinti. Pavyzdžiui, jei iki 2030 metų alkoholio vartojimas ir rūkymas būtų mažinami taip intensyviai, kaip numato Europos kovos su vėžiu planas, Lietuvoje būtų išgelbėta apie 9 tūkstančiai gyvybių. Tai rodo, kokią reikšmę turi gyvenimo būdo pokyčiai siekiant pagerinti visuomenės sveikatą.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė ir vėžio tyrinėtoja profesorė Sonata Jarmalaitė akcentuoja, kad pagrindiniai vėžio rizikos veiksniai yra gerai žinomi, tačiau daugelis žmonių vis dar sunkiai įgyvendina prevencines priemones. „Visoje Europoje turime raudonas lemputes – pagrindines vėžio priežastis: rūkymą, alkoholį, mažą fizinį aktyvumą ir netinkamą mitybą”, – teigia profesorė. Šie faktoriai yra tiesiogiai susiję su onkologinių ligų atsiradimu ir ypač svarbūs prevencijos kontekste.
Profesorė atkreipia dėmesį, kad dažniausios onkologinės ligos – krūties vėžys tarp moterų ir prostatos vėžys tarp vyrų – siejamos ne tik su amžiumi ir hormoniniais pokyčiais, bet ir su minėtais rizikos veiksniais. Be to, dažnai pasitaiko ir kitų vėžio rūšių, tokios kaip skrandžio, storosios žarnos vėžys ar melanoma, kurių atsiradimą taip pat galima sumažinti taikant sveikatos saugojimo principus.
Organizmo gynybinės sistemos ir jų svarba
Žmogaus organizmas – kompleksiška ir tobulai išvystyta sistema, kuri nuolat kovoja su įvairiais kenksmingais veiksniais, įskaitant ir potencialiai vėžį sukeliančias medžiagas. Kasdien genetinė medžiaga patiria išorinių ir vidinių poveikių, tačiau mūsų DNR apsaugos mechanizmai ir imuninė sistema geba daugumą jų pašalinti. Profesorė pabrėžia, kad svarbu netrukdyti šiems natūraliems gynimosi mechanizmams, vengiant papildomų žalingų veiksnių, tokių kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas, kurie apsunkina organizmo kovą su pažeidimais.
Be to, fizinis aktyvumas yra viena iš galingų priemonių stiprinti imunitetą bei gerinti kraujotaką, o tinkama mityba padeda sumažinti oksidacinį stresą ir kenksmingų medžiagų kaupimąsi organizme.
Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje maisto reikšmė pasikeitė – jis tapo ne tik būtinybe, bet ir prabangos bei džiaugsmo šaltiniu, todėl dažnai organizmo sistemos papildomai apkraunamos, sumažinant jų gebėjimą kovoti su lėtiniais pažeidimais.
Profesorės gyvenimo būdas ir rekomendacijos
Profesorė Sonata Jarmalaitė savo kasdieninio gyvenimo pavyzdžiu rodo, kad sveika gyvensena prasideda nuo paprastų sprendimų. Ji išreiškė, jog jos namuose niekada nebuvo tokio gėrimo kaip kola ir šio gėrimo ji niekada neperka ir nerekomenduoja. Tokie saldūs, saldiklius turintys gėrimai yra kenksmingi ir gali didinti vėžio riziką. Taip pat profesorė vengia perteklinio saldumynų ir rūkytos mėsos vartojimo.
Nors jos šeima kartais mėgaujasi vasaros savaitgaliais su šašlykais, toks vartojimas yra saikingas ir nereiškia piktnaudžiavimo. Be to, ji pabrėžė, kad daugiausia savo mityboje renkasi daržoves, vaisius, žuvies produktus ir jūrų gėrybes, kurios padeda palaikyti gerą sveikatą ir pakeičia mažiau rekomenduojamus maisto produktus, tokius kaip raudona mėsa.
Lietuvoje, pasak profesorės, yra palankios sąlygos gauti natūralaus maisto produktus: dauguma žmonių turi galimybes auginti daržoves savo daržuose arba įsigyti šviežių produktų iš vietinių ūkininkų. Tai yra didelis privalumas, lyginant su kitomis šalimis, kur natūralus maistas yra sunkiau prieinamas.
Emocinė savijauta ir vėžio prevencija
Profesorius akcentuoja, kad gera psichologinė būklė yra esminis faktorius vėžio prevencijoje. Gera nuotaika ir pozityvios emocijos ne tik prisideda prie fizinio aktyvumo, bet ir padeda stiprinti organizmo atsparumą ligoms. Tyrimai rodo, kad pacientai, išlaikantys optimistinę nuostatą net susirgę vėžiu, dažnai geriau reaguoja į gydymą ir greičiau atgauna sveikatą.
Ateities kryptys – individualizuota vėžio prevencija
Pasak profesorės, šiandien medicina žengė toli pažengusį žingsnį suprantant, kad vėžys nėra viena liga, o daugybė skirtingų biologinių potipių, kurių kiekvieno gydymas turi būti pritaikytas individualiai pagal genetinius ir molekulinius naviko ypatumus. Tokio individualizuoto gydymo tikslas – efektyviai kovoti su liga ir pagerinti pacientų išgyvenamumą.
Ateityje tokia individualizacija galėtų būti taikoma ne tik gydymui, bet ir prevencijai. Tai reikštų, kad kiekvienam žmogui būtų pateikiami personalizuoti sveikos gyvensenos patarimai, atsižvelgiant į jo genetinę informaciją ir rizikos veiksnius, siekiant maksimaliai išvengti ligų atsiradimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.