Kalbėti apie krūties vėžį – viena jautriausių ir svarbiausių temų, paliečiančių tūkstančius Lietuvos moterų. Tai liga, kuri keičia ne tik moters kasdienybę, bet ir visos šeimos gyvenimą. Krūties vėžys neturi amžiaus ribų – jis diagnozuojamas tiek jaunoms mamoms, tiek vyresnio amžiaus moterims, kurios mano, jog pavojus jų nebevadina. Ši situacija kelia iššūkių ne tik gydytojams, bet ir visai visuomenei.
Šiandien Lietuvoje su šia diagnoze gyvena daugiau nei 21 tūkstantis moterų. Kasmet nustatoma apie 1700 naujų atvejų, o apie 500 moterų netenka gyvybės dėl šios ligos. Tai ne tik statistika, bet ir gyvi žmonių likimai, šeimų istorijos. Nepaisant to, kad nuo 2005 metų Lietuvoje veikia krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, joje dalyvauja vos kas antra moteris, todėl dar yra daug erdvės pagerinimams.
Diskusija Seime: Žmogus – ne tik liga
Spalio 20 dieną Seime įvyko apvalaus stalo diskusija „Krūties vėžio žinomumo mėnuo: personalizuotas požiūris, inovatyvūs sprendimai, kokybiškas gyvenimas“, kurią inicijavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA). Joje dalyvavo gydytojai onkologai, Nacionalinio vėžio centro atstovai, Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai, pacientų organizacijų atstovai. Diskusijos tikslas – kalbėti ne vien apie medicininius aspektus, bet ir apie žmogų, siekiant laiku atpažinti ligą bei suteikti kompleksinę pagalbą, padedančią sugrįžti į visavertį gyvenimą po gydymo.
Prevencija ir mitų griovimas
Vis dar gajūs klaidingi įsitikinimai, trukdantys moterims dalyvauti patikrose. Dauguma mano, kad jei šeimoje nėra sirgusiųjų, arba jei jos yra jaunos ir sveikos, rizika maža. Tačiau moksliniai duomenys rodo, kad paveldimas krūties vėžys sudaro tik 5-10 proc. visų atvejų, o kas penktas atvejis diagnozuojamas iki 50 metų amžiaus. Vis dažniau liga nustatoma net tarp 30-40 metų moterų. Nepagrįsta baimė dėl mamografijos žalos ir nerimas sužinoti diagnozę taip pat stabdo moteris nuo reguliarių patikrų.
POLA direktorė Neringa Čiakienė ragina atsisakyti baimių ir mitų, skatindama moteris priimti kvietimus dalyvauti prevencinėse programose. Ji pabrėžia, kad kiekvienas žmogus turi teisę ne tik rinktis gydymo įstaigą, bet ir būti aktyvus savo sveikatos kelyje, suprasti ligos aspektus bei gydymo galimybes.
Prevencinė programa plečiama ir gerinama
Nuo 2025 metų sausio 1 dienos krūties vėžio prevencinė programa Lietuvoje plėtojama – dabar į ją įtraukiamos 45–74 metų moterys (anksčiau buvo nuo 50 iki 69 metų), o mamografijos tyrimas atliekamas kas dvejus metus. Taip siekiama pagerinti ankstyvą ligos nustatymą ir didinti pasitikėjimą programa. Šiuo metu vykdomas pilotinis projektas, kuriuo optimizuojami kvietimų siuntimo bei informavimo procesai, o taip pat kuriami prevencinių programų koordinavimo centrai regionuose, kad paslauga būtų kuo labiau prieinama visoms šalies moterims.
Gyvenimo kokybė po gydymo
Po aktyvaus gydymo pacientės dar kelis metus dalyvauja onkologijos centrų stebėsenos programose. Daugėja išgyvenamų atvejų, tačiau vis dar yra iššūkių, kaip užtikrinti efektyvią ir neperkrautą gydymo sistemą, kuris prioritetizuotų didžiausios rizikos pacientus. Diskutavama apie bendruomenės palaikymo, socialinių ryšių, emocinės sveikatos svarbą. Pabrėžiama, kaip svarbu psichologinė pagalba, fizinis aktyvumas bei emocinė pusiausvyra padeda pacientėms išlaikyti gerą gyvenimo kokybę.
Personalizuotos paliatyviosios pagalbos svarba
Paliatyvioji pagalba yra ne pabaigos stadija, bet kokybiško gyvenimo dalis, kuri dažnai netgi pradeda anksčiau gydymo procese. Ji padeda valdyti simptomus, suteikia emocinę bei dvasinę paramą, kartu užtikrina orumo ir gerovės jausmą sergantiems. Nepaisant to, vis dar trūksta sisteminių sprendimų, specialistų, ir supratimo, kaip efektyviai įtraukti tokią pagalbą į onkologinių ligonių priežiūrą Lietuvos sveikatos sistemoje.
Prisikėlimo galimybė kiekvienai moteriai
Rožinis spalis – tai ne tik simbolis, bet ir kvietimas visoms moterims rūpintis savo sveikata. Ankstyva ligos diagnozė išgelbsti gyvybes. Kiekviena moteris, atėjusi pasitikrinti, žengia žingsnį link geresnės sveikatos, o tuo pačiu ir mažesnio sergamumo bei didesnio išgijimo galimybės. Šios ligos prevencija nėra vien medicininis procesas, tai ir drąsa rūpintis savo ateitimi, informuotumas bei bendruomeniškumas.
Svarbu žinoti, kad net jeigu moteris nepatenka į prevencinės programos amžiaus ribas, bet jaučia nerimą dėl simptomų (pakitusi krūties forma, išskyros, gumbai ar odos pokyčiai), nereikėtų delsėti kreiptis į gydytoją. Reguliarus sveikatos tikrinimas ir aktyvus dalyvavimas gydymo procese gali ženkliai pagerinti išgyvenamumo rodiklius ir sumažinti mirčių skaičių Lietuvoje.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) ir toliau sieks didinti visuomenės informuotumą, mažinti vėžio stigma ir skatinti prevencines programas. Tik bendromis jėgomis galime pakeisti šią statistiką ir užtikrinti kiekvienai moteriai saugesnę ateitį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.