Pastaraisiais metais antioksidantai tampa vis populiaresniu vadinamuoju supermaistu, kurį dažnai pristato kaip efektyvų būdą saugoti organizmą nuo įvairių sveikatos problemų. Tačiau kartu plinta ir klaidingi įsitikinimai, kad kuo daugiau vartojama antioksidantų papildų, tuo geriau, ir kad šie papildai gali visiškai pakeisti sveiką, subalansuotą mitybą. Kauno diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ Šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Inga Velykytė-Kuprienė ragina sąmoningai žvelgti į antioksidantų vartojimą ir pateikia svarbiausią informaciją apie jų naudą bei poreikį.
Kas yra antioksidantai ir kodėl jie svarbūs?
Antioksidantai – tai medžiagos, kurios padeda apsaugoti organizmo ląsteles nuo laisvųjų radikalų sukeliamo oksidacinio streso. Laisvieji radikalai yra itin reaktyvios molekulės, galinčios pažeisti ląstelių DNR, baltymus ir membranas, skatinančios organizmo senėjimą bei didinančios tam tikrų ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ar onkologinių susirgimų, riziką. Todėl antioksidantai atlieka svarbų apsauginį vaidmenį, saugodami ląsteles ir prisidedami prie geros sveikatos išlaikymo bei ilgaamžiškumo.
Antioksidantai – natūraliai gaunami su maistu
Organizmas pats gamina dalį svarbiausių antioksidantų, tačiau didžiąją dalį reikia gauti su sveika, įvairia mityba. Ypatingai svarbūs vitaminai C, E ir A bei mikroelementai selenas ir cinkas. Vitaminas C gaunamas iš citrusinių vaisių, braškių, paprikų, o vitaminas E – riešutuose, sėklose ir aliejuose. Vitaminas A gausu morkose, saldžiosiose bulvėse bei špinatuose. Selenas randamas žuvyje, kiaušiniuose ir riešutuose, o cinkas – mėsoje, ankštinėse daržovėse ir sėklose. Taip pat svarbūs augalinės kilmės junginiai – flavonoidai ir polifenoliai, kurių gausu uogose, vynuogėse, žaliojoje arbatoje ir net juodajame šokolade.
Gydytoja pažymi, kad su maistu gaunami antioksidantai veikia savitu, kompleksišku būdu, todėl maisto produktų įvairovė yra efektyviausias būdas aprūpinti organizmą šiomis naudingomis medžiagomis.
Šis sinerginis poveikis sustiprina visų komponentų veikimą ir gerina organizmo apsaugą nuo pažeidimų.
Gliutationas – natūralus organizmo gynėjas
Ypatingą vaidmenį tarp natūralių antioksidantų atlieka gliutationas – trijų aminorūgščių (glutamino, cisteino ir glicino) junginys, kurį organizmas sugeba pasigaminti pats. Gliutationas aktyviai dalyvauja detoksikacijos procesuose, stiprina imuninę sistemą, padeda atkurti kitus antioksidantus ir saugo ląsteles nuo oksidacinio streso. Jo svarba imuninei sistemai yra itin didelė – net nedideli gliutationo kiekio sutrikimai gali neigiamai paveikti limfocitų funkcijas ir organizmo atsparumą infekcijoms.
Šio antioksidanto lygis organizme gali mažėti dėl įvairių veiksnių: lėtinių ligų, nuolatinio streso, nesubalansuotos mitybos, aplinkos taršos, alkoholio vartojimo ir natūralių senėjimo procesų. Siekiant palaikyti gliutationo koncentraciją, svarbu reguliariai vartoti sieros turinčius produktus, tokius kaip brokoliai, česnakai ir svogūnai, užtikrinti pakankamą baltymų kiekį mityboje, išlaikyti fizinį aktyvumą, kokybiškai miegoti ir efektyviai valdyti stresą.
Kada papildai yra reikalingi ir kada jų vartoti nereikėtų?
Dažnu atveju pakanka sveikos gyvensenos ir maisto, prisotinto antioksidantų, tačiau tam tikrais atvejais gali padidėti jų poreikis. Tai dažnai pasitaiko esant lėtinėms ligoms, nuolatiniam stresui, pervargimui ar prastos kokybės mitybai.
Simptomai, rodantys oksidacinio streso padidėjimą, apima nuovargį, silpnumą, sumažėjusį dėmesio koncentravimąsi, lėtesnį atsigavimą po fizinės veiklos, padidėjusį ligų imlumą ir ilgesnį sveikimo laikotarpį. Tokiais atvejais svarbu kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali įvertinti būklę ir skirti reikalingus tyrimus, pavyzdžiui, oksiduoto mažo tankio lipoproteino (ox-LDL) tyrimą, padedantį nustatyti oksidacinį stresą organizme.
Jei nustatomas antioksidantų stygius ar padidėjęs poreikis, gydytojas gali rekomenduoti papildų vartojimą. Pavyzdžiui, gliutationo papildai gali būti naudingi sergant lėtinėmis ligomis, esant dideliam fiziniam krūviui, nuolatiniam stresui arba vyresniame amžiuje, taip pat kepenų detoksikacijos procesuose.
Vis dėlto būtina atkreipti dėmesį, kad antioksidantų papildų nereikėtų vartoti savarankiškai, ypač aktyvaus onkologinio gydymo metu, nes jie gali mažinti chemoterapijos efektyvumą, saugodami ir vėžines ląsteles. Taip pat per didelis antioksidantų kiekis gali sukelti vadinamąjį redukcinį stresą – organizmo pusiausvyros sutrikimą. Todėl svarbiausia – visada konsultuotis su gydytoju prieš pradedant vartoti bet kokius papildus.
Sveika gyvensena – geriausia palaikymo priemonė
Šeimos gydytoja pabrėžia, kad svarbiausia – laikytis subalansuotos, įvairiapusiškos mitybos, kurioje gausu natūralių antioksidantų, būti fiziškai aktyviems, vengti nuolatinio streso ir užtikrinti pakankamai kokybiško miego. Tik tokiu būdu galima efektyviai palaikyti organizmo apsauginius mechanizmus ir išlaikyti gerą savijautą.
Antioksidantai turi reikšmės ne tik fizinei, bet ir psichologinei sveikatai – sumažėjęs oksidacinis stresas organizme prisideda prie geresnės nuotaikos, miego kokybės ir pažinimo funkcijų, nes aktyvėja serotonino gamyba.
Apibendrinant, nors antioksidantai yra svarbūs organizmui, sveika gyvensena ir tinkama mityba dažniausiai užtikrina jų pakankamą kiekį, o papildų poreikis turi būti pagrįstas individualiais klinikiniais rodikliais ir gydytojo rekomendacijomis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.