Šaltasis metų laikas dažnai atneša didesnį nuovargį, sumažėjusį fizinį aktyvumą ir pokyčius mityboje, todėl šeimos gydytoja pabrėžia profilaktinių tyrimų reikšmę. Reguliarūs patikrinimai leidžia laiku aptikti organizmo sutrikimus, pradėti gydymą ir užkirsti kelią komplikacijoms. Daug ligų pradiniuose etapuose nepasižymi ryškiais simptomais, tad tyrimai yra svarbi sveikatos priežiūros dalis.
„Padidėjęs nuovargis, nervingumas ir svorio pokyčiai neretai signalizuoja apie skydliaukės ligas, geležies ir vitamino D trūkumą, cukrinį diabetą bei kitus susirgimus. Kai kuriais atvejais simptomų gali ir visai nebūti, pavyzdžiui, tik atlikus kreatinino ar kepenų fermentų tyrimus dažnai paaiškėja, kad šių organų veikla sutrikusi“, – sako L. Narkevičienė.
Kokių tyrimų verta imtis ir ką jie parodo
Bendras kraujo tyrimas, C reaktyvaus baltymo (CRB) rodiklis bei kepenų fermentai (ALT, AST, GGT) padeda įvertinti bendrą uždegiminį foną ir kepenų funkciją. Papildomi rodikliai – bendrasis ir tiesioginis bilirubinas, kreatininas, šlapalas – leidžia stebėti kepenų ir inkstų sveikatą. Vitaminas D ir feritinas parodo mitybos bei rezervų būklę, o gliukozės tyrimas atskleidžia cukrinio diabeto riziką.
Visuomet verta tikrinti lipidogramą: bendrą cholesterolį, trigliceridus, MTL (LDL) ir DTL (HDL). Šie rodikliai padeda įvertinti aterosklerozės riziką — svarbu ne tik vyresniems, bet ir pradėjusių sirgti širdies kraujagyslių ligomis 40–50 metų amžiaus pacientams.
Moterims – skydliaukė, geležies atsargos ir reprodukcinė sveikata
„Skydliaukė – svarbus organas, reguliuojantis daugybę organizmo procesų. Sutrikus hormonų veiklai, keičiasi medžiagų apykaita, širdies ritmas, menstruacijų ciklas ir net vaisingumas.
Tirotropino (TSH), laisvojo tiroksino (FT4) ir laisvojo trijodtironino (FT3) tyrimai padeda nustatyti šiuos pokyčius, o antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę (ATPO) tyrimas – ir identifikuoti autoimunines ligas, tokias kaip Hašimoto tiroiditas ar Greivso liga”, – dalinasi šeimos gydytoja.
Moterims taip pat svarbu stebėti hemoglobino, geležies, feritino ir folio rūgšties lygius, ypač planuojančioms nėštumą ar nėštumo metu.
Šių rodiklių deficitas sukelia nuovargį, plaukų slinkimą, dėmesio sutrikimus ir padidina komplikacijų riziką.
Vyrams – PSA, hormonai ir širdies rizikos veiksniai
„Ankstyvose stadijose prostatos vėžio simptomai dažniausiai būna labai nežymūs, todėl PSA tyrimas padeda identifikuoti pirmuosius pakitimus ir išvengti komplikacijų. Šis tyrimas ypač svarbus vyrams, kurių tėvas, brolis ar senelis sirgo prostatos vėžiu, taip pat tiems, kurie pastebi tokius simptomus kaip šlapimo srovės susilpnėjimas, diskomfortas šlapinantis ar naktinis šlapinimasis”, – pasakoja Vilniaus šeimos klinikos „Meliva” šeimos gydytoja L. Narkevičienė.
Be PSA, vyrai turėtų reguliariai tirti lipidus ir gliukozę, taip pat, esant simptomams ar rizikos požymiams, įvertinti lytinių hormonų (testosterono) lygius. Ankstyva intervencija ir gyvenimo būdo pokyčiai — mityba, fizinis aktyvumas, svorio kontrolė — ženkliai sumažina rizikas.
Praktiniai patarimai
Bendras kraujo ir gliukozės tyrimas rekomenduojami kas 1–2 metus, o nuo 40 metų – kasmet arba dažniau, priklausomai nuo lėtinių ligų. Dalis tyrimų reikalauja nevalgius (lipidai, gliukozė), todėl prieš tyrimą pasitarkite su gydytoju. Visada aptarkite rezultatus su šeimos gydytoju — jis paskirs tolimesnį ištyrimą arba nukreips pas specialistą (endokrinologą, urologą, kardiologą ir kt.).
Profilaktika yra investicija į ilgesnį ir kokybiškesnį gyvenimą: laiku atlikti tyrimai ir paprasti gyvenimo būdo pokyčiai gali užkirsti kelią rimtoms ligoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.