Švedijos Karolinskos instituto mokslininkai užbaigė didelio masto observacinį tyrimą, kuriame buvo analizuoti daugiau nei milijono pacientų duomenys per daugiau nei tris dešimtmečius. Tyrimas siekė išsiaiškinti, ar žmogaus kraujo grupė susijusi su polinkiu sirgti skirtingomis vėžio formomis ir ar tam tikros grupės statistiškai rečiau serga onkologinėmis ligomis.
Tyrimo rezultatai ir pagrindiniai pastebėjimai
Analizės rezultatai parodė, kad žmonėms, turintiems pirmąją kraujo grupę (O tipo), onkologinių susirgimų pasitaikymo rodikliai buvo mažesni lyginant su kitomis kraujo grupėmis. Priešingai, antrosios kraujo grupės (A tipo) turėtojai buvo dažniau susiję su skrandžio vėžio atvejais, o žmonės su trečiąja (B tipo) ir ketvirtąja (AB tipo) kraujo grupe parodė didesnę riziką susirgti kasos navikais. Tyrėjai pabrėžia, kad šie ryšiai yra statistiniai dėsningumai, o kraujo grupė savaime nėra tiesioginė ligos priežastis.
Galimos biologinės priežastys
Specialistai aptaria kelis mechanizmus, kurie galėtų paaiškinti pastebėtus ryšius. Vienas paaiškinimas susijęs su uždegiminiais procesais: antrosios kraujo grupės asmenys dažniau linkę į lėtinius virškinamojo trakto uždegimus, kurie ilgainiui gali skatinti ląstelių mutacijas ir vėžio vystymąsi. Kiti tyrimai nurodo, kad trečios ir ketvirtos kraujo grupės gali būti susijusios su padidėjusiu kraujo klampumu arba tam tikrų veiksnių apykaita, kas teoriškai gali sudaryti palankesnę aplinką navikų plėtrai.
Tačiau svarbu pažymėti, kad šie mechanizmai nėra galutinai patvirtinti ir reikalingi tolesni molekulinės biologijos bei epidemiologijos tyrimai, siekiant įrodyti priežastinius ryšius. Iki tol šios išvados turėtų būti vertinamos kaip papildoma informacija apie galimus paveldimus rizikos veiksnius.
Rizikos veiksniai ir prevencija
Tyrimo autoriai išskiria tris svarbiausius modifikuojamus veiksnius, kurie žymiai padidina onkologinių ligų riziką: reguliarus alkoholio vartojimas, rūkymas ir ilgalaikis nesteroidinių priešuždegiminių vaistų (NVNU) vartojimas.
Šios priežastys veikia nepriklausomai nuo kraujo grupės ir yra gerai dokumentuotos kituose mokslo šaltiniuose.
Gydytojai primena, kad sveikas gyvenimo būdas išlieka pagrindiniu prevencijos įrankiu: rūkymo nutraukimas, alkoholio kiekio mažinimas, sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir svorio kontrolė gali ženkliai sumažinti vėžio riziką visiems žmonėms. Be to, reguliarūs sveikatos patikrinimai ir gydytojo konsultacijos yra svarbios ankstyvai ligos diagnostikai.
Išvados
Tyrimas suteikia vertingos informacijos apie galimas kraujo grupių ir vėžio ryšio tendencijas, tačiau neleidžia daryti vienareikšmiškų priežasčių-sekų išvadų. Kraujo grupė gali būti vienas iš paveldimų rizikos veiksnių, galinčių turėti įtakos individualiam jautrumui tam tikroms onkologinėms ligoms, tačiau gyvenimo būdo įpročiai ir aplinkos veiksniai išlieka lemiami. Visada verta pasikonsultuoti su savo gydytoju dėl individualios rizikos vertinimo ir prevencijos priemonių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.